Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

SUDUŽUSIOS ŠIRDIES LIŪDESYS 0 2018-05-06 — 20:28

Morisas L.Vendenas

Kaipgi drįsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo lobius, nesuprasdamas, kad Dievo gerumas skatina tave atsiversti? (Rom 2, 4)

Jėzus atėjo parodyti savo mokiniams ir mums visiems Dangiš­kojo Tėvo meilę ir atlaidumą. Jis norėjo parodyti, kad Dievas mū­sų nesmerkia, kad smerkimas – priešo darbas. Jis troško, kad žmonės suvoktų tiesą, jog Dievas nuolat daro viską, ką gali, kad kuo daugiau žmonių pažintų Jo meilę. Jo gerumas skatina mus nusižeminti, kaip tai atsitiko ir apaštalo Petro gyvenime.

Petras stovėjo prie laužo, ir staiga į jį parodė pirštu. Jis išsigynė: „[…] nepažįstu Jo“. Žmonės sakė: „Tikrai šitas buvo su Juo.“ Petras ėmė gintis ir prisiekė, kad Jėzaus nepažįsta (žr. Lk 22, 56–­59).

Staiga žvilgtelėjęs į šalį, jis sutiko Jėzaus žvilgsnį. Tame žvilgs­nyje nebuvo nei pykčio, nei apmaudo, nei priekaišto. Tai buvo žvilgsnis, pilnas apgailestavimo ir liūdesio. Kai apaštalas Petras pažvelgė į Jėzaus veidą, jį užplūdo prisiminimai. Jis pamatė save prie jūros kranto, kai Jėzus pašaukė jį sekti Juo. Paskui jis mintimis persikėlė ten, kur Jėzus ištiesė ranką ir ištraukė jį iš šėlstančių bangų. Jis prisiminė, kaip vos prieš keletą valandų (Petras tarsi vėl iš naujo tai patyrė) jis ėjo su Jėzumi į Getsemanę, ir Jėzus jam tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tar­si kviečius. Bet Aš meldžiuosi už tave […]“ (Lk 22, 31).

Jis vėl tarsi regėjo visus šiuos praeities įvykius. Paskui Petras vėl grižo į tikrovę. Jis matė, kaip kažkieno ranka pakilo suduoti Jėzui. Ir staiga Petras suprato, kad tą patį jis padarė Jėzui savo ranka, kad tą nakti jis sudavė stipriausią smūgį Jėzui į širdį. Ne­suprasdamas, ką daro, jis nutolo nuo laužo, išėjo už vartų, pasiekė miesto pakraščius, perėjo Kedroną ir nusigavo į Getsemanę.

Ten jis ėjo tamsoje, kol rado tą vietą, kur buvo meldęsis Jėzus. Jis puolė ant žemės ir norėjo tik vieno – numirti. Jis labai sielvar­tavo. Jis pervėrė savo geriausio Bičiulio širdį. Petras nuoširdžiai atgailavo.

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!