Palaimintas žmogus, kuris tai daro, ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi, švenčia šabą, jo neišniekindamas, sergstisi bet kokio pikto darbo. (Izaijo pranašystė 56, 2)
Yra toks pasakojimas, kaip biologas Tomas Hakslis (Thomas Huxley) vėlai vakare atvyko į miestą, kur turėjo skaityti paskaitą. Jis įšoko į karietą ir šūktelėjo vežikui: „Kuo greičiau pirmyn!“
Vežikas paklusniai supliekė arklį, ir karieta pašėlusiu greičiu nudardėjo gatvėmis. Išvargęs Hakslis klestelėjo ant sėdynės ir sekundėlę atsipūtė, bet paskui staiga vėl pašoko. „Ei, klausyk, ar žinai, kur man reikia?“ – paklausė jis vežiko.
„Ne, gerbiamasis, – atsakė šis, – bet važiuoju kaip galėdamas greičiau.“
Šiomis dienomis daugybė žmonių lekia kaip pašėlę. Jie visada kažkur skuba. Jie veržiasi pirmyn, bet nė nežino, kur taip lekia. Juos veja karštligiška panika, bet jie nesupranta kodėl. Jie išspaudžia iš savęs paskutinį prakaito lašą, kad pasiektų sėkmę, o paskui stebisi: „Kas gi yra toji sėkmė?“ Dievas turi atsakymą.
Sabata ragina mus apmąstyti svarbiąsias gyvenimo vertybes. Ji primena mums mūsų šaknis. Ji kalba apie Dievą Kūrėją, kuris artimai mumis rūpinasi. Pašėlusiame dvidešimt pirmojo amžiaus lėkime sabata kviečia mus pervertinti savo prioritetus.
Kai Egipto faraonas be saiko išnaudojo Izraelio vaikus milžiniško masto statybose, Mozė sugrąžino juos prie sabatos šventimo. Įtūžęs faraonas pareiškė: „Žiūrėkite, jie gausesni už krašto gyventojus, o judu norite juos atleisti nuo lažo!“ (Išėjimo knyga 5, 5). Vietoj žodžio „atleisti“ kituose vertimuose yra „kad jie švęstų sabatą“. Mozė suprato, kad izraelitai gali lengvai prarasti savo perspektyvą. Jis suprato, kad jų naštos gali lengvai užstoti Dievą. Jis ragino juos sulėtinti žingsnį ir mėgautis sabatos poilsiu.
Pervertinkite savo prioritetus. Iš naujo užmegzkite ryšį su savo Kūrėju. Grįžkite prie savo šaknų. Sabatos Viešpats vis dar ragina mus šiuolaikiniame pašėlusio tempo gyvenime vėl atrasti amžinąsias vertybes. Nesustoję pamąstyti ir pašlovinti Dievą, mes lengvai prarandame savo perspektyvą. Tik su ja mūsų gyvenimas būna kryptingas.
Markas Finlis
