ŠVENTOJI DVASIA – MŪSŲ KELRODIS

Ji pašlovins Mane, nes ims iš to, kas Mano, ir jums tai paskelbs (Jn 16, 14).

Šventosios Dvasios tikslas atvesti mus pas Jėzų ir pašlovinti Jį. Todėl, jei visas mūsų dėmesys yra nukreiptas į Dvasią, ir Jos pasireiškimai mus domina labiau negu Jėzus, Šventoji Dvasia nu­liūsta, nes Ji liudija apie Kristų. Jei žmogus daug kalba apie Šventąją Dvasią ir Jos antgamtinius veiksmus, bet labai mažai tekalba apie Jėzų, remdamiesi Dievo Žodžiu, jūs galite padaryti išvadą, kad per tokį žmogų veikia ne Dievo Dvasia. O jei tai yra piktoji dvasia ar spiritizmo pasireiškimas, galite būti tikri, kad ji nemėgsta Kristaus šlovinimų. Kai dėmesys labiausiai nukreipiamas į Dvasią, o ne į Jėzų Kristų, tai įvyksta veikiant klaidingai dvasiai. Šventoji Dvasia „nekal­bės iš savęs“ (Jn 16, 13).

Šventoji Dvasia taip pat mus veda į tiesos pilnatvę: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, Ji ves jus į tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13). Mes niekada netu­rime pasikliauti nuodėmės nusilpnintu žmogiškuoju protu. Šventoji Dvasia nori tapti kelrodžiu, vadovauti mūsų mintims, perduoti Dievui mūsų maldas, vis labiau atskleisti Jėzų ir Jo valią. „Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogus sau kelią lemia.  Žmogus negali nei pasirinkti gyvenimo kelio, nei savo žingsnius gyvenime pakreipti“ (Jer 10, 23). Jei Šventoji Dvasia nebus mūsų kelrodžiu, vien savo išmintimi mes negalėsime pasirinkti teisingo sprendimo. Pasitikėdami Šventąja Dvasia, mes suprasime Dievo valią.

Šventoji Dvasia nori būti mūsų kelrodžiu ne tik krikščioniškame gyvenime, bet ir mums skelbiant Dievo Žodį. Ji gali suteikti Jėzaus išminties, kad žinotume, kada ir ką kalbėti kiekvienam žmogui, kuris jau yra veikiamas Jos. Mes neturime pasitikėti savimi. Reikia pasi­kliauti Šventosios Dvasios vadovavimu, kad „gebėčiau žodžiu stiprinti nuvargusius“ (Iz 50, 4). Įsidėmėtina, kad Jėzus, liudydamas tiesą ir laimėdamas sielas Dievui, pasitikėjo jėga iš aukštybių. Jis nesivadovavo savo paveldėta dieviškąja išmintimi, bet paliko mums priklausomybės nuo Šventosios Dvasios vadovavimo pavyzdį, traukiant žmonių širdis prie Dievo.

Morisas L.Vendenas