ŠVIESA, KURI NEAPAKINA

O teisiųjų takas tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos (Pat 4, 18).

Ar niekada jūsų nestebino tai, kad „dideles“ nuodėmes dažnai būna lengviau nugalėti negu „mažas“? Bet kokią nuodėmę mes galime įveikti tik tuomet, kai pasitikime Dievo jėga. Pasitikė­dami savimi mes negalime nugalėti jokios nuodėmės. Tačiau pirmiau negu būsime pasirengę pasitikėti Dievo jėga, mums reikia nusivilti savo jėgomis. Lengva suprasti, kad mes nepajėgūs nu­galėti „didžiųjų“ nuodėmių, bet daug sunkiau suvokti, kad negalime patys kovoti su velniu, kai kalbama apie „mažąsias“ nuodė­mes. Bandydami savo jėgomis įveikti „mažas“ nuodėmes, mes visada pralaimime.

Įsivaizduokite, kad jūs ilgą laiką esate tamsiame kambaryje ir jau pripratote prie tamsos. Kambario langai aklinai uždengti. Jei kas nors staiga atitrauktų lango uždangą, ryški saulės šviesa gali jus apakinti. Dievas iš meilės savo šviesą atskleidžia ne visą iš karto, bet pamažu. Dievas pradeda nuo didelių problemų sprendimo, išnaikindamas akivaizdžias nuodėmes. O kai mes išmokstame pasitikėti Juo kovoje su tokiomis nuodėmėmis, Dievas pra­deda naikinti ir „mažas“ nuodėmes.

Pasakodami žmogui, kuris guli mirties patale, apie išganymą, jūs nepradėsite pokalbio tuo, kad penktadienį, prieš prasidedant sabatai, reikia nusivalyti batus. Reikalingas tam tikras nuoseklumas. Išėjimo knygos 23–ame skyriuje Viešpats sako, kad sutriuškins savo tautos priešus ir pažada, kad visi šitie priešai ims bėgti, kai Jis užleis ant jų širšes. Gana stiprus ginklas! Tačiau paskui Jis priduria: „Neišvarysiu jų tau iš akių per vienerius metus, kad kraštas netaptų dykyne ir neprivistų tau žalingų laukinių žvėrių. Pamažu juos varysiu tau iš akių, kolei tu pagausėsi ir paveldėsi kraštą“ (Iš 23, 29–30).

Dievas žino, kad bandymas mus pakeisti ir atskleisti visas mūsų silpnybes per vieną akimirką, mus gali pražudyti. Todėl Jis atlieka tai lėtai, nuosekliai, kad nuodėmingi žmonės galėtų tai atlaikyti. Jei mes nuolat sieksime bendravimo su Juo, Jis užbaigs pradėtą mūsų gyvenime darbą (Fil 1, 6).

Morisas L.Vendenas