TAI DAUG SVARBIAU NEI PASIEKTI DANGŲ

Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera Jo vardui (Ps 23, 3).

„Paskutinę, iškilmingiausią šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė: ‘Jei kas trokšta, teateina pas Mane ir tegu geria. Kas Mane tiki, kaip Raštas sako, iš to vidaus plūs gyvojo vandens sro­vės.‘ Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji“ (Jn 7, 37–­39). Taigi, kalbėdamas apie gyvojo vandens sroves, Jėzus turėjo omenyje Šventąją Dvasią. Šiuo simboliu vaizduojamas ir pats Jėzus, nuo gimimo pilnas Dvasios. Jis sakė: „Ateik pas Mane ir gerk.“ Šven­toji Dvasia, simbolinis gyvasis vanduo, kuris atlieka apvalymą.

Krikščionies širdies apvalymas yra vienas iš Šventosios Dvasios tarnystės aspektų. Ką gi reiškia turėti Dvasia apvalytą širdį? Yra du galimi aiškinimai. Įstatymų vykdytojas ar kovotojas už elgesio kultūrą apie tokios širdies buvimą spėja pagal žmogiškus poelgius, matomas pergales prieš nuodėmę. Tačiau tarpusavio santykių su Viešpačiu šalininkas Dvasia apvalytos širdies buvimą suvoks pagal asmeninį ryšį su Dievu. Turėti neapvalytą širdį reiškia sąmoningai būti nesusijusiu su Dievu. Neįmanoma turėti švarią širdį, neturint nuolatinio ryšio su Dievu. Štai todėl ir yra ypatingai svarbūs tarpu­savio santykiai su Dievu.

Visa mūsų įtempta kova su nuodėme bei pagundomis, visi puo­limai ir visi mūsų trūkumai aiškinami tuo, kad gyvename gyvenimą, nepriklausomą nuo Viešpaties Jėzaus, ir mėginame atremti priešo puolimus savo jėgomis. Taip neįmanoma. Tik suvokę savo bejė­giškumą ir nuolat atsiduodami į Dievo rankas, mes leisime Jo Dvasiai mus vesti į visišką priklausomybės nuo Jo jėgos būseną.

Mūsų amžinojo išgelbėjimo garantija yra ne tai, kad Šventoji Dva­sia veiks mumyse, bet tai, kad tikėjimu priėmėme kryžių ir Jėzaus Kristaus kraują. Atpirkimas įvyko. Ir dabar Dievas nori, kad mes laikytumės svarbesnio, būtent, šlovintume Jį savo gyvenimu visos Visatos akivaizdoje. Egoistiška manyti, jog svarbiausia – ­pačiam patekti į dangų. Mes turime didžiulę galimybę bendradar­biaudami su Šventąja Dvasia garbinti ir šlovinti Jėzų jau dabar. Tai ir yra visų svarbiausia.

Morisas L.Vendenas