TAS, KURIUO BE GALO ŽAVIMĖS

Kai Jis ateis, kad pasirodytų tą dieną garbingas Savo šventuosiuose ir nuostabus visuose, kurie įtikėjo. (Antras laiškas tesalonikiečiams 1, 10)

1968 metais Kolumbijos universiteto psichologai atrado kai ką reikšminga. Kurį laiką tyrėjų komanda įvairiose žemutinio Manheteno gatvėse vis numesdavo specialiai pažymėtas pinigines. Paskui jie stebėjo, kiek piniginių buvo sugrąžintos savininkams. Po kelias savaites trukusio tyrimo paaiškėjo, kad per dvi dienas jiems sugrįžo 45 procentai rastų piniginių.

Tačiau tada įvyko kai kas neįprasta. Nė viena iš piniginių, kurios buvo „pamestos“ birželio 5 dieną, nesugrįžo. Tą dieną jaunuolis, vardu Sirhanas, paleido kulką į Robertą F. Kenedį (Robert. F. Kennedy). Po kelių valandų visa tauta sužinojo, kad jis mirė.

Tyrėjai suprato, jog ši tragiška naujiena kažkaip pažeidė visuomenės ryšius, kurie paskatindavo žmones grąžinti tas pinigines. Tolimesni tyrimai parodė, kad sužinojus blogą naujieną gerokai sumažėja žmonių noras padėti kitiems. Ir priešingai – gera žinia apie kokį nors uolų padėti pilietį arba didvyrišką poelgį paskatina žmones labiau koope­ruotis geriems darbams.

Žmones motyvuoja daryti gera teigiami idealai. Didvyriški kitų žmonių poelgiai išryškina ir mūsų geriausias cha­rakterio savybes. Kai matome gerumą, labiau tikėtina, kad būsime geri ir patys.

Žvelgdami į Jėzų, mes atrandame viską, kuo trokštame tapti. Visas maloningumas, užuojauta ir gerumas, kurio mes trokštame, slypi Kristuje. Keliaudami su Juo grįstomis Jeruzalės gatvėmis, mes matome, kaip Jis atleidžia moteriai, sugautai svetimaujant. Mes klausomės Jo žodžių: „Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk“ (Evangelija pagal Joną 8, 11).

Mes liekame apstulbinti, kai Jis paliečia aklojo akis ir grąžina klausą kurčiajam. Jo jautrumas kitiems mus be galo stebina. Jis sodinasi ant kelių vaikus, maitina alkanas minias, išvaro demonus iš apsėstųjų.

Susijaudinęs dėl nepatogioj padėty atsidūrusio šeimininko Galilėjos vestuvėse, Jis padaro stebuklą. Atkreipdamas dėmesį į mažus, tačiau gyvybiškai svarbius dalykus gyvenime, Jis ruošia Petrui pusryčius, o paskui jam aiškina apie amžinybę. Koks Pavyzdys, koks Didvyris, koks Idealas! Žvelgdami į pozityvų Jėzaus pavyzdį, mes keičiamės, transformuojamės, atsinaujiname. Mes tampame panašūs į Tą, kuriuo labiausiai žavimės.

Markas Finlis