Pasiuntė mane […] skelbti belaisviams laisvę. (Izaijo pranašystė 61,1)
Vieną šaltą 1832 metų vasario dieną jaunas teologijos studentas ilsėjosi savo miegamajame Andoverio seminarijoje, Masačiusetse. Samuelis Francis Smitas (Samuel Francis Smith) vartė pluoštą vokiškų vaikiškų giesmių, kurias buvo gavęs iš savo draugo, garsaus giesmių kūrėjo ir kompozitoriaus Lovelio Masono (Lowell Mason). Vakaruose jau leidosi saulė, nudažydama horizontą ryškiai purpuriniais ir raudonais brūkšniais.
Smitas gulėjo atsipalaidavęs lovoje, nes po įtemptų studijų dienos jautėsi pavargęs. Tas kelias ramias minutes jis buvo paskyręs draugo atsiųstų melodijų peržiūrėjimui.
Jam niūniuojant melodiją po melodijos, viena iš jų ypač atkreipė Smito dėmesį. Jis paniūniavo ją dar kartą ir dar kartą. Paskui pažvelgė į puslapio apačioje surašytus žodžius. Iš savo turimų vokiečių kalbos žinių suprato, kad tai patriotinis tekstas, tačiau jis Smito nedomino. Palyginus su muzika šie žodžiai stokojo polėkio. Samuelis nusprendė pats parašyti žodžius. Susiradęs popieriaus lapą jis ėmė rašyti. Ant to popieriaus lapelio, kukliame universiteto studento kambarėlyje gimė giesmė, kuri vėliau jaudino milijonus. Žodžiai plaukė tarsi savaime. Samuelio plunksna vos suspėjo su jo mintimis. Atrodė, kad Pats Dievas vedžioja jo ranką:
Šalele mano,
Brangusis laisvės krašte,
Apie tave aš giedu.
Mano tėvų šalie!
Piligrimų pasididžiavime!
Nuo kiekvieno kalno
Teskamba laisvė žemėje!
Viso pasaulio žmonių širdys trokšta laisvės. Sukaustyti totalitarizmo pančių, jie trokšta giedoti: „Brangusis laisvės krašte“. Įkalinti dėl sąžinės įsitikinimų, jie šaukia: „Teskamba laisvė žemėje!“
Yra ir kitokia tironija. Tai tironiška piktojo, kuris užvaldo visus, pasiduodančius jo viliojančioms pagundoms, dvasia. Apaštalas Paulius užrašė amžinąją tiesą: „Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote?“ (Laiškas romiečiams 6, 16). Šėtonas laiko mus vergijoje. Kai pasiduodame nuodėmei, ji mus užvaldo. Ji mus kontroliuoja. Ji mus supančioja. Ji mus suranda. Ji įkalina mūsų sielas.
Mus išlaisvinti gali tik Jėzus. Kai ant Golgotos Jis sušuko „Atlikta!“, Jis paskelbė pergalę prieš nuodėmę. Nuo Golgotos kalno Jėzus šaukia: „Teskamba laisvė žemėje!“ Jėzuje yra tikra laisvė. Jėzuje yra tikras išlaisvinimas. Jame mus kaustančios grandinės nukrenta, ir mes iš tikrųjų išvaduojami.
Markas Finlis
