Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta. (Luko 10, 41–42)
Beveik visi pasaulyje ieško stebuklingo rakto, kuris atrakintų duris į sėkmę, šlovę ir turtus, rakto, padėsiančio rasti tinkamą sutuoktinį, rakto laimingam gyvenimui, rakto, kaip užauginti sumanius vaikus, rakto, kaip išlikti jaunam ir gražiam, ir taip toliau. Nors atrodo, jog kai kurie rado tą stebuklingą raktą, be vilties ir tikslo Kristuje jie ir toliau beprasmiškai plauks per gyvenimą.
Nors dangiškasis sėkmės apibrėžimas nėra toks pat kaip pasaulio, Dievas mums suteikė tam tikrus įrankius sėkmei pasiekti. Iš tiesų, visus sprendimus, kaip palaikyti gerus santykius su kitais ir šeimoje, kaip veiksmingai tarnauti, melstis ir net išlikti sveikiems, Jis jau yra mums davęs savo Žodyje. Mes turime ramstį!
Vis dėlto, nors Dievas mums davė įrankius, kurių reikia norint gyventi sėkmingą krikščionio gyvenimą, jie neatneš jokios naudos, jei mes jų nenaudosime. Dauguma dangiškųjų raktų guli ant lentynos ir dulkėja, nes mes pernelyg užsiėmę, kad juos paimtume. Noriu pasidalyti įsivaizduojama istorija.
Ar kada nors svarstėte, kas būtų, jei sėdėtumėte posėdyje, kuriame šėtonas su priešiškomis jėgomis svarstytų, kaip sugriauti Dievo vaikų gyvenimą? Ką gi, vienas autorius buvo įkvėptas tai parašyti ir jis tikriausiai nelabai prašovė pro šalį. Paklausykime:
„Vieną dieną šėtonas sukvietė pasaulinį susirinkimą aptarti, kaip neleisti krikščionims artimai bendrauti su Kristumi. Milžiniška minia nutilo, kai jis išėjo priekin kalbėti.
– Mes negalime sutrukdyti krikščionims vaikščioti į bažnyčią, – prabilo jis. – Negalime jiems sutrukdyti skaityti Bibliją ir sužinoti tiesą. Negalime jiems neleisti laikytis konservatyvių vertybių, bet kai ką padaryti galime. – Jis trumpam nutilo. Visi įsitempę klausėsi. – Mes galime sutrukdyti jiems išsiugdyti asmeninę, tvirtą ir nuolatinę patirtį Kristuje. Jeigu jie įgis tokį ryšį su Juo, mes neteksime savo galios jiems. Taigi tegul jie eina į bažnyčią, tegul gyvena kukliai, bet mes vokime jų laiką, kad jie neįgytų tos gilios patirties Jėzuje. Štai ką turite daryti. Atitraukite jų dėmesį, kad visą dieną nesilaikytų savo Gelbėtojo ir neišlaikytų gyvybinio ryšio su Juo!
– O kaip mums tai padaryti? – sušuko nupuolę angelai.
– Paprastai! – atsakė jis. – Užimkite juos nesvarbiais gyvenimiškais reikalais, sugalvokite nesuskaičiuojamą daugybę schemų, kaip užvaldyti jų laiką ir dėmesį. Gundykite juos leisti pinigus, tada skolintis jų, kad išleistų dar daugiau. Sutrukdykite jiems praleisti daugiau laiko su vaikais. Įtikinkite žmonas eiti į darbą, o vyrus dirbti šešias ar septynias dienas per savaitę, dešimt–dvylika valandų per parą, kad jie užsidirbtų daug pinigų ir prabangiai gyventų. Sakykite jiems, kad jie tai daro dėl vaikų. Cha! Tai visada suveikia. Jų šeimoms yrant, jie neįstengs namie pailsėti nuo sunkaus darbo įtampos, todėl tik dar daugiau dirbs.
Šėtonas trumpam nutilo.
– O tai pats svarbiausias dalykas. Taip įaudrinkite jų protus, kad jie daugiau nebegirdėtų ramaus, tylaus Dievo balso. Gundykite juos nuolatos klausytis radijo ir muzikos, kaskart važiuojant automobiliu ir ilsintis. Gundykite juos televizoriais, skaitmeniniais vaizdo grotuvais, MP3, nešiojamais grotuvais, radijais ir kitais įrenginiais, kurie namie nuolat keltų triukšmą ir neleistų susikaupti. Šis nuolatinis triukšmas ir veikla sujauks jų protus ir nutrauks ryšį su Kristumi.
– Užverskite jų namus žurnalais ir laikraščiais. Pulkite jų protus visą parą transliuojamomis žiniomis. Vairuojant blaškykite jų dėmesį didžiuliais reklaminiais stendais. Užtvindykite jų elektroninio pašto dėžutes elektroninėmis šiukšlėmis, lažybų totalizatoriais, paštu užsakomų prekių katalogais, įvairiais naujienlaiškiais ir reklaminiais pasiūlymais, nemokamais produktais, paslaugomis ir netikromis viltimis. Blaškykite jų dėmesį nuolatiniu triukšmu, elektroniniais laiškais, teksto žinutėmis ir skambučiais nuo tos akimirkos, kai tik jie pabunda, iki tada, kai jie išsekę vakare krenta į lovas.
– Net ir poilsio metu tegul jie neturi saiko. Neleiskite jiems išeiti pasimėgauti paprastais gamtos malonumais. Siųskite juos į pasilinksminimo parkus, sporto renginius, koncertus ir filmus. Kai jie susirenka dvasiniam bendravimui, įtraukite juos į paskalas ir nereikšmingus pokalbius, kad jie išsiskirstytų neramia sąžine ir sujauktais jausmais. Neleiskite jiems drąsinti vieni kitų ir pakylėti dvasios. Stenkitės, kad tie, kurie turi padrąsinimo ir paraginimo dovaną, būtų ypatingai užimti ir pavargę!
– Ir visų svarbiausia: kai jie susirenka, neleiskite jiems melstis vienam už kitą. Jei reikia, tegul dalyvauja tarnystėje. Bet apkraukite jų gyvenimą tokia daugybe gerų darbų, kad jie neturėtų laiko siekti galios iš Kristaus. Netrukus jie ims dirbti tik savo jėgomis, aukodami sveikatą ir šeimos vienybę dėl ‘svarbių dalykų’. Ir mes laimėsime!
Kai susirinkimas baigėsi, nupuolę angelai uoliai ėmėsi savo užduočių, stengdamiesi užversti krikščionis begale darbų, kad jie nuolat bėgiotų tai šen, tai ten.“
Jei šėtono darbotvarkėje tikrai yra punktas blaškyti mūsų dėmesį, tai jam neblogai sekasi, tiesa? Kai įvertiname visuomenę ir daugumos šiandienos krikščionių gyvenimo būdą, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, suprantame, jog tai mūsų tikrovė. Mes esame užsiėmę! Šėtonas nesijaudina, jei mūsų gyvenimas užimtas tarnyste ar patarnavimu Dievui (kaip Morta), jei tik neturime laiko ramiai sėdėti prie Jėzaus kojų. Jis nesijaudina, kai mes mokome, pamokslaujame ir dirbame Dievo darbą, jei tik neturime laiko asmeniniam bendravimui su Viešpačiu. Jeigu jam pavyks sutrukdyti mums išlikti Kristuje, Gyvajame Vynmedyje, mūsų darbas liks bevaisis (Jono 15, 5).
Melody Mason
