Viešpats pasiuntė mane […] suteikti liūdintiems Sione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoj bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, idant apreikštų Jo šlovę (Iz 61, 3).
Mes gimėme nusidėjėliais ir esame nuodėmingi todėl, kad mes nusidėjėliai. Mes nesame nusidėjėliai tik todėl, kad nusidedame! Pagaliau mes visi mirštame, o tai dar vienas įrodymas, kad mes – nusidėjėliai. O juk mirties negalima paneigti, ar ne?
Kartą aš skaičiau paskaitą šia tema, ir vienas universiteto profesorius pasakė: „Bet gyvūnai ir paukščiai irgi susilaukia mirties. Ar jie taip pat yra nusidėjėliai?“ Taip, ir jie nusidėjėliai! Praeitą naktį aš girdėjau tokius du nusidėjėlius pjaunantis miško aikštelėje. Jie turėjo po keturias kojas ir kailį. Kodėl jie pjovėsi? Todėl, kad jie abu – egocentrikai. Nuodėmė būdinga visiems Dievo kūriniams. Mes gyvename nuodėmės prislėgtame pasaulyje, ir nešame tos naštos dalį.
Jei taip iš tikrųjų yra, jei gimėme nusidėjėliais, jei esame tokie iš prigimties, tai ar apskritai galime tapti paklusnūs? Jėzus apie tai sakė: „Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių? Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus“ (Mt 7, 16–17). Jei tikrai geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs medis – gerų, tai ar mes, „netikę medžiai“, galime duoti gerų vaisių ir tapti paklusnūs?
Puikų atsakymą į šį klausimą randame pranašo Izaijo knygoje: „Jis siuntė mane […] suteikti liūdintiems Sione vainiką vieton pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoj bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, idant apreikštų Jo šlovę“ (Iz 61, 3).
Taigi Biblijoje kalbama apie teisumo medžius, kuriuos Viešpats pats sodina savo šlovei apreikšti. Tai teikia vilties. Tai reiškia, kad ir netikę medžiai gali duoti gerų vaisių, jei įvyks stebuklas, ir anksčiau cituotieji Jėzaus žodžiai išsipildys. Kito medžio – Golgotos kryžiaus, ant kurio Jėzus mirė už mūsų nuodėmes, dėka mes galime tapti teisumo medžiais, pasodintais Viešpaties Jo paties šlovei. Suartėję su Juo mes jau galime daryti teisingus darbus ir duoti vaisių – vaisių, liudijančių Jo šlovę.
Morisas L.Vendenas
