Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. (Laiškas efeziečiams 4, 31)
Kaip atsiranda teroristai? Ką jie mąsto? Kokios mintys sukasi jų galvoje? Teroristai – tai žmonės, kurie išmoko neapkęsti. Jie sutelkia dėmesį į priešą. Jie įsitikinę, kad dėl jų nesėkmių kaltas priešas. Priešas jų akyse – visų jų problemų priežastis. Kartėlis, priešiškumas bei pyktis – štai terorizmo sėklos. Kai šias sėklas apima neapykantos liepsnos, teroristai pasiryžta žūtbūt sunaikinti savo įsivaizduojamą priešą. Terorizmas prasideda prote. Kai neapykanta pereina įširdį, gimsta teroristai.
Mes galime palikti velniui vietos savo širdyse, kaip kad Adomas su Ieva paliko jam vietos Edeno sode – ir pasekmės buvo siaubingos. Jis įsitvirtina, kai mes pasiduodam neapykantai, kai sukoncentruojame savo gyvenimą ne aplink Dievą, o aplink save. Paulius ragina: „Ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!“ (Laiškas hebrajams 10,22).
Atsikratykite neapykantos, priešiškumo ir pavydo. Žodis „apvalę“ – vienas iš stipriausių Biblijoje. Jis reiškia „atsiriboję nuo“. Dievas sako: „Atsiribokite nuo kartėlio, pykčio ir neapykantos“. Teroristai – tai žmonės, išreiškiantys šias savybes didesniu, globaliniu mastu. Tai tiesiog žmonės, kurie turi dramatiškai išreikšti savo neapykantą.
Kosminis karas tarp gėrio ir blogio vyksta tiesiog dabar mūsų giliausiose mintyse, mūsų impulsuose. Ir mes turime tvirtai nuspręsti, kokią užimsime poziciją Dievo meilės atžvilgiu.
Laiške hebrajams aiškiai pasakyta, ką daryti, kad stotume į teisingą pusę. Jame Jėzus Kristus vaizduojamas kaip didysis Vyriausiasis Kunigas – Tas, kuris išteisina tikėjimu atsiliepiančius žmones, Tas, kuris gali kovoti su nuodėme mūsų viduje. Paskui laiške skaitome: „Ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės“ (Laiškas hebrajams 10,22).
Prieikime arčiau. Mums reikia prisiartinti prie To, kuris gali apvalyti mūsų širdis nuo priešiškumo ir pavydo. Mums reikia prisiartinti su tyra ir sąžininga širdimi. Dievas nekovoja su blogiu per atstumą. Jis nesiuntė griausmo iš dangaus. Dievas priėjo arčiau. Dievas Pats įsitraukė į mūsų gyvenimą.
Mes turime reaguoti taip pat. Gal jūs laikėte Dievą per atstumą? Gal jūs tik linktelėjote pritardami teisingam tikėjimui? Metas atlikti kai ką daugiau. Juk vyksta karas. Ir šį karą mes turime laimėti savo širdyse.
Aš raginu jus prieiti arčiau. Pasinerkite į Dievo darbą; užmegzkite tikrus, nuoširdžius, tiesioginius, atvirus santykius su Dievu. Kad apvalytume savo širdžių gelmes, reikia kovoti – sunkiai kovoti. Tačiau Jėzus žada šios kovos pergalę. Tai dalis tos kovos, kurioje priešas buvo sąmoningai sutriuškintas ant kryžiaus. Taigi prašau, prisiartinkite. Prisiartinkite prie To, kuris pelnė teisę būti jūsų Gelbėtoju, jūsų Nugalėtoju, jūsų Atpirkėju.
Markas Finlis
