Jei Mane mylite, jūs laikysitės Mano įsakymų. (Evangelija pagal Joną 14, 15)
1662 metais Dorčesterio kalėjime už savo nekonformistinius įsitikinimus buvo uždarytas tarnautojas, vardu Francis Bamfildas (Francis Bampfield). Bamfildas buvo vienas iš garsiausių pamokslininkų savo gyvenamajame Anglijos regione. Jis buvo išsilavinęs, kilnus ir pasišventęs žmogus. Tačiau visa tai valdininkams buvo nesvarbu. Jų nuomone, jis turėjo taikstytis su valstybinės bažnyčios tradicijomis.
Kalėjime Bamfildas įsitikino, jog septintoji diena yra sabata. Šiaip ar taip, puritonai akcentavo Dievo moralinio Įstatymo, Dešimties Įsakymų, svarbą. Būtų buvusi nesąmonė vykdyti juos visus, išskyrus ketvirtąjį.
Įdomu paminėti, kaip Bamfildas šiuo klausimu stengėsi įtikinti savo draugus puritonus. Daugelis nenorėjo švęsti septintosios dienos sabatos, nes laikė tai žydiška tradicija. Bamfildas aiškino, kad žmonija ir sabata buvo sukurti tą pačią savaitę. Tai įvyko Edeno sode, dar gerokai iki Abraomo.
Pradžios knygoje tai apibūdinama, kaip pasaulio sukūrimą vainikuojantis aktas. „Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną Jis ilsėjosi po visų kūrimo darbų“ (Pradžios knyga 2, 3).
Įkvėptas tokių aiškių Šventojo Rašto vietų, Bamfildas padarė išvadą: „Kol bėga savaitės, jie [žmonija ir sabata] gyvuos ir bus drauge“.
Bamfildo amžininkai ir toliau tvirtino, kad krikščionių šventa diena yra sekmadienis, tačiau jis negalėjo nepaisyti akivaizdaus Kristaus pavyzdžio. Bamfildas atidžiai peržvelgė visą Naująjį Testamentą, bet nerado nė vieno įrodymo, kad Kristus kada nors šventė kokią nors kitą savaitės dieną, išskyrus septintąją.
Jis atidžiai patikrino, kas Naujajame Testamente sakoma apie sabatos šventimą. Kad Jėzus laikėsi sabatos, jį įtikino tokios vietos:
„Jei Mane mylite, jūs laikysitės Mano įsakymų“ (Evangelija pagal Joną 14, 15)
„Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti“ (Evangelija pagal Luką 4, 16)
Bamfildas nusprendė, kad, jeigu Jėzus šventė sabatą, tai pakankamai svari priežastis taip elgtis ir jam. Tai, kad Jėzus šventė sabatą, įpareigoja ją švęsti ir mus.
Kai kas mano, jog nebūtina sabatą švęsti bendruomenėje. Jiems atrodo, kad jie bus tokie pat palaiminti skaitydami Bibliją namuose. Jie nemato reikalo sabatos rytą eiti į bažnyčią. Jie užmiršta vieną gyvybiškai svarbią tiesą: Jėzus sabatos šventimą laikė ypatingai svarbiu – tokiu svarbiu, kad Jam tai tapo įpročiu.
Markas Finlis
