Taigi Dievo tautos dar laukia šabo poilsis, nes, kas įžengia į atilsio šalį, ilsisi po savo darbų, panašiai kaip Dievas ilsėjosi po Savųjų. (Laiškas hebrajams 4, 9–10)
Reformacijos laikotarpiu daugelis priėmė Biblijos tiesą apie sabatą. Kitas garsus disidentas, kuris tuo įsitikino, buvo Teofilis Brabornas (Theophilus Brabourne). Jis pastoriavo XVII amžiaus viduryje, ir jo bažnyčioje buvo švenčiama septintoji diena. Tų, kurie tvirtindavo, kad šeštadienio šventimas reiškia grįžimą į judaizmą, Brabornas paklausdavo: „O Evangeliją ar atmestumėte – juk ji irgi pirmiausia buvo duota žydams? Tai kodėl tada atmetate sabatą tik dėl to, kad ji buvo duota žydams?“ Braburnas Evangeliją visada siejo su sabata.
Braburno priešininkai tvirtino, kad sabatos šventimas pakeistas pirmąja savaitės diena – Kristaus prisikėlimo garbei. Tačiau Braburnas atkreipdavo dėmesį į tai, ką Jėzus pasakė prieš pat įžengdamas į dangų. Perspėjęs mokinius apie tą metą, kai jie turės kęsti persekiojimus, Jis pasakė: „Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną“ (Evangelija pagal Matą 24, 20).
Braburnas tegalėjo padaryti išvadą, kad Kristus buvo įsitikinęs, jog Jo pasekėjai laikysis tos pačios sabatos, kaip ir Jis. Jis rašė: „Senovinę sabatą Kristus paskyrė krikščionių Bažnyčios ritualu per visus Evangelijos laikus po Jo mirties“.
Daugelis sabatos šventėjų buvo apkaltinti Įstatymo raidės laikymusi, grįžimu prie senojo apeiginio įstatymo. Tačiau Brabornas akcentavo, kad sabatos, kaip septintosios savaitės dienos, šventimas yra ne didesnis Įstatymo raidės laikymasis, negu sabatos, kaip pirmosios savaitės dienos, šventimas. Ir sabatą, ir sekmadienį buvo įmanoma švęsti dėl neteisingų priežasčių.
Sabata nėra teisumo per darbus simbolis. Tai teisumo per tikėjimą simbolis. Kiekvieną sabatą mes ilsimės, ir tai simbolizuoja, kad patys mes negalime išsigelbėti. Mes ilsimės Jėzaus meilėje, Jo globoje. Mes ilsimės Jėzaus išgelbėjime.
Laiške hebrajams 4, 10 pasakyta: „[…] nes kas įžengia į atilsio šalį, ilsisi po darbų, panašiai kaip Dievas ilsėjosi po Savųjų“. Sabata yra ne darbo, o poilsio simbolis. Kai sabata žmonių potvarkiu pakeičiama kita diena, toji diena simbolizuoja teisumą per darbus. Išgelbėjimas per darbus Dievo planą pakeičia žmogaus keliais. Teisumas per tikėjimą išaukština Dievo sukurtą išgelbėjimo būdą. Numiręs ant kryžiaus, Kristus per visą sabatą ilsėjosi kape, tuo parodydamas, kad Jo išgelbėjimo darbas užbaigtas ir suteikdamas malonę visiems.
Jau šią sabatą ilsėkitės Dievo meilėje, Jo išgelbėjime. Šiandien sabata kalba trimito garsais. Išgelbėjančios malonės užteks mums visiems.
Markas Finlis
