TIKĖJIMAS IR JO PRIEŽASTYS

Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus (Jn 3, 14).

Bažnyčią lanko trys žmonių grupės. Tarp jų yra pasišventę arba dvasiniai krikščionys, kurie mėgsta žiūrėti į išaukštintą Kris­tų. Jie eina į bažnyčią todėl, kad nori ten eiti ir niekas negali jiems sukliudyti. Jie patyrė atsivertimą ir nieko taip netrokšta, kaip bend­rauti su Viešpačiu Jėzumi. Jie gyvena sąmoningą maldos gyve­nimą bei tyrinėja Dievo Žodį. Jie mėgsta šiuo Žodžiu dalytis su kitais. Jie išmoko pasitikėti Dievu ir jei Dievas sako, kad lankyti bažnyčią yra būtina, jie atsako: „Gerai, jei taip kalba Dievas, tai aš ją lankysiu.“ Jei šie krikščionys būtų gyvenę tuo metu, kai Mo­zė liepė tautai pažvelgti į varinį žaltį, jie, nieko neklausinėdami, į jį pažvelgtų. Jie tiki, kad Dievas yra sudomintas jų gerove ir ži­no, kas jiems geriausia.

Pasišventusiam, dvasingam krikščioniui nėra reikalo kalbėti apie bažnyčios lankymo priežastis, kadangi jis pats ten nori būti. Toks krikščionis eina į bažnyčią, nes mėgsta ten eiti. Tačiau beveik kiekvienoje bendruomenėje yra ir nepasišventusių žmonių.

Yra grupė žmonių, kurią galima pavadinti reguliariais bažny­čios lankytojais. Kažkada jie krikštijosi. Galbūt tada jiems tai kaž­ką reiškė, tačiau jie niekad nejautė, ką reiškia turėti tarpusavio santykius su Viešpačiu Jėzumi. Tokie krikščionys bažnyčią lanko iš įpročio. Jie pramynė takelį tarp bažnyčios ir savo namų ir nenori pakeisti įprastinės savo gyvenimo eigos.

Ten jie eina norėdami būti laikomi gerais žmonėmis arba dėl kokių nors kitokių egoistinių motyvų. Jei šie žmonės būtų gyvenę Mozės laikais, tai jie pirmiau būtų pradėję aiškintis priežastį, kam taip reikia daryti, o tik paskui pažvelgti į varinį žaltį. Dievas neprieš­tarauja, kad žmonės sužinotų priežastis. Nėra nuodėmė mėginti ką nors suprasti, tačiau nėra reikalo primygtinai reikalauti paaiški­nimo pirmiau nei pradedame elgtis pagal Dievo Žodį.

Trečiai žmonių, kurie lanko bažnyčią, grupei priklauso žmonės, fanatiškai priešiškai nusiteikę religijos atžvilgiu. Jie priverstinai eina į bažnyčią. Jiems neįdomu žiūrėti ne tik į varinį žaltį, bet ir į visa kita. Tai nepastovių ir nesidominčių žmonių grupė. Tačiau per Šven­tąją Dvasią Dievas savo Bažnyčioje pristatytas visoms šioms trims lankytojų kategorijoms. Jis patenkins kiekvieno pas Jį ateinančiojo poreikius, nes Jis jau padarė visa, kas tik įmanoma, kad pasiektų kiekvieną iš mūsų.

Morisas L.Vendenas