TIKĖJIMAS KENČIANT

Bet man Jis atsakė: „Gana tau Mano malonės, nes Mano galybė tampa tobula silpnume.“ Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje (2 Kor 12, 9).

Kartą, pačioje mano pastoriavimo pradžioje, manęs paprašė at­vykti pas mirštantįjį. Tada aš maniau, kad jei stipriai tikėsi, mokėsi susivaldyti ir paėmęs žmogų už rankos pasakysi jam, kad Jėzaus vardu jis išgis, žmogus iš tikro bus išgydytas.

Mums visiems pasimeldus ir patepus sergantįjį aliejumi, aš apsi­žvalgiau, tikėdamasis tarp susirinkusiųjų pamatyti kiek vyresnį žmogų, kuris galėtų pasakyti ligoniui, kad šis išgis. Kaip jūs manote, į ką žiūrėjo visi susirinkusieji? – Jie žiūrėjo į mane. Man aptemo akyse, aš burbte­lėjau kažką apie tai, kad Dievas ne visada iš karto atsiliepia į maldas, kad kartais Jis tai padaro vėliau, ir pasiskubinau išeiti. Tas žmogus mirė, o man atrodė, kad tai aš jį nužudžiau.

Ganytojo darbe būtinybė artimai bendrauti su Dievu ypač išryš­kėja tada, kai jo prašoma pasimelsti už ligonį. Anksčiau dauguma mūsų manė, kad mirtis ir pagijimas priklauso ne nuo Dievo valios, o nuo besimeldžiančiojo tikėjimo Juo. Mes laikėmės nuomonės, kad jeigu į maldą už ligonį neatsiliepta, dėl to kalti prašantys, nes jų tikėjimas yra nepakankamas.

Galbūt tokiai nuomonei padėjo atsirasti keletas Kristaus gyvenimo įvykių, kai Jis pagydęs žmogų girdavo jį už jo tikėjimą. Bet mes turime atminti, kad tikėjimas – tai pasitikėjimas Dievu, o ne vylimasis, kad bus atsiliepta į maldą.

Apaštalas Paulius tris kartus prašė Viešpatį pašalinti jo negalią, bet Viešpats to nepadarė. Jis taip pasielgė ne todėl, kad apaštalui Pauliui neužteko tikėjimo, o dėl to, jog aiškiai matė, – Paulius bus gausiai palaimintas, jei jo negalioje pasireikš dieviškoji jėga.

Mozės tikėjimas Dievu buvo tvirtas, tačiau Dievas vis dėlto atsisa­kė pratęsti jam gyvenimą ir pasiuntė jį ilsėtis. Mozei Dievas norėjo tik gero, ir todėl šiandien jis yra danguje. Bet „nei patriarchas Henochas, kuris buvo perkeltas į dangų, nei pranašas Elijas, kuris pakilo ugnies vežime, nebuvo didingesni ar labiau pagerbti už Joną Krikštytoją, kuris žuvo vienas tamsiame požemyje“ (Su meile iš Dangaus, 201p.). Tikrasis tikėjimas Dievu Juo pasitiki visada, – ir užklupus sunkumams, ir laimės dienomis.

Morisas L.Vendenas