Dėl man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo mastą (Rom 12, 3).
Aš užaugau pamokslininko šeimoje. Iš mamos spintelės mano tėvas dažnai paimdavo du matavimui skirtus puodelius – vieną mažesnį, kitą didesnį. Per pamokslą jis pastatydavo juos ant sakyklos ir tardavo: „Tarkime, kad ir jums, ir man Dievas atseikėjo tikėjimą. Man Jis atseikėjo štai šituo saiku, o jums – tuo. Kaip jūs manote, – ar tai teisinga, ar ne?“ Šventajame Rašte pasakyta, kad Dievas kiekvienam davė tikėjimo laipsnį, saiką, t. y., kiekvienam davė sugebėjimą tikėti nematomais dalykais.
Tačiau toks tikėjimas dar negarantuoja išgelbėjimo. Nes jeigu norime turėti išgelbėjimą nešantį tikėjimą, neužtenka turėti tik tai, ką Dievas pradžioje davė. Knygoje „Ugdymas“, Pranašystės Dvasia tai labai gerai paaiškina: „Tikėjimas, įgalinantis mus priimti Dievo dovaną, jau pats yra dovana, kurios tam tikras kiekis suteikiamas kiekvienam žmogui. Tikėjimas auga priklausomai nuo to, kiek pritaikome Dievo Žodį. Kad stiprintume tikėjimą, turime dažnai jį susieti su Žodžiu“ (295p.).
Ar nebuvo jums kada nors pasirodę, kad ugdyti tikėjimą reiškia stengtis jėga gauti Dievo atsakymus į jūsų prašymus, primygtinai reikalauti, kad Jis įvykdytų savo pažadus, kuriais jūs paprasčiausiai galėjote tikėti arba netikėti. Ar jums kada nors teko girdėti, kad tikėjimas – tai šuolis į nežinomybę ir kartu viltis, kad Dievas padės laimingai pasiekti žemę? Tai nėra visiškai teisinga. Anot Šventojo Rašto, ugdyti tikėjimą – tai kuo dažniau klausytis Dievo Žodžio. „Tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus Žodis“ (Rom 10, 17).
Kas vyksta, kai mes klausomės Dievo Žodžio? Mes susiduriame su didžia Asmenybe – Biblijos Vyru. Visoje Biblijoje, kiekvienoje jos knygoje sutinkame Vyrą, kurio vardas Jėzus. Norėdami daugiau apie Jį sužinoti, mes su Juo užmezgame santykius, kurie užtikrina mums išgelbėjimą. Tikrasis tikėjimas atsiranda iš bendravimo tikint. Negali būti tikrojo tikėjimo, jei nėra tikrojo bendravimo. Tikėjimas visada susijęs su dviem asmenimis, kurie vienas kitu pasitiki. Kai bendraudami su Jėzumi per Jo Žodį patiriame Jo meilę, savaime atsiranda ir tikėjimas Juo.
Morisas L.Vendenas
