Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako Bažnyčioms: „Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties“. (Apreiškimas Jonui 2, 11)
Krauju aptaškyti laiko smėlynai liudija apie Naujojo Testamento tikėjimą, už kurį verta numirti. Vienas iš tokių žmonių buvo Filėjas, nužudytas už tikėjimą 306 m. po Kr. Aleksandrijoje. Tačiau prieš mirtį jis paliko gražų savo tikėjimo liudijimą, užrašytą šalia jo buvusių žmonių.
Jaunas ir turtingas Filėjas, aukštesniosios klasės atstovas, garbingai tarnavo visuomenei. Daug laimės jam teikė žmona ir vaikai. Nors tais laikais tapti krikščionimi reiškė viskuo rizikuoti, jis mielai priėmė tą riziką.
Kai jis buvo suimtas, Romos prefektas Egipte mėgino įkalbėti jį išsižadėti savo tikėjimo. „Išmesk iš galvos tą beprotybę“, – ragino jis Filėją.
Filėjas ramiai atsakė: „Aš niekada nebuvau beprotis ir dabar esu visiškai sveiko proto“.
„Ką gi, tada puiku, – pareiškė prefektas. – Paaukok dievams.“ Filėjas paaiškino, kad jis gali aukoti tik vienam Dievui.
„O kokios aukos patinka tavo Dievui?“ – paklausė prefektas.
„Tyra širdis, nuoširdus tikėjimas ir tiesa.“
Tardomas Filėjas stovėjo priešais teisėją, už jo susibūrusi raudojo jo šeima, o jis drąsiai liudijo apie savo tikėjimą.
Vėl įkalbinėjamas atsižadėti tikėjimo, Filėjas atsakė: „Visų mūsų sielų Gelbėtojas yra Jėzus Kristus, kuriam tarnauju ir su šiomis grandinėmis. […] Aš daug galvojau apie savo situaciją ir esu pasiryžęs kentėti už Kristų.“
Neilgai trukus po to Filėjui buvo nukirsta galva. Tokie žmonės, kaip jis ragina mus būti ištikimus Evangelijos tyrumui. Jie kviečia mus grįžti prie pagrindinių Naujojo Testamento krikščionių tikėjimo principų, prie Kristaus mokinių pasišventimo, prie tvirto kankinių tikėjimo. Šiandieninė krikščionybė dažnai būna lengvabūdė, prisitaikanti, užmirštanti kryžių ir mažai ko verta. Tai bestuburis, „švelnus“ tikėjimas, kuris nereikalauja didelių aukų, arba paviršutiniškas tikėjimas, žadantis savo pasekėjams sveikatą, turtus ir aukštą padėtį visuomenėje. Taip, Jėzus siūlo mums gerovę (žr. Evangelija pagal Joną 10, 10), tačiau Jis siūlo mums ir kryžių. Mokytojas pasakė: „Jei kas nori eiti paskui Mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka Manimi“ (Evangelija pagal Matą 16, 24). Jėzus yra daug kainuojantis perlas (žr. Evangelija pagal Matą 13, 46). Dėl Jo verta išsižadėti visko. Prieš Jo neapskaičiuojamą vertę, prieš Jo nepralenkiamą gerumą, prieš Jo nenustatomą vertingumą nublanksta visos mūsų aukos. Jis vertas didžiausios kainos.
Markas Finlis
