Štai Mano Sandora su tavimi: tu būsi tautų daugybės protėvis. (Pradžios knyga 17, 4)
Vienintelis skiriamasis Abraomo patirties požymis yra jo tvirtas tikėjimas Dievo valia. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad Abraomas niekada neabejojo. Jo gyvenime buvo nesėkmių. Senajame Testamente atsispindi, jog jam, kaip žmogui, trūko pasitikėjimo Dievu. Kartais jis buvo nekantrus. Kartais apgaudinėjo. Tačiau Abraomo tikėjimas nuolatos augo. Per visą savo gyvenimą jis išsiugdė nesvyruojantį pasitikėjimą Dievu.
Dievas liepė Abraomui palikti savo namus Chaldėjos Ure. Šį patriarchą Dievas išsirinko kaip ypatingą Savo palaiminimų gavėją. Pirmasis didelis tikėjimo išbandymas Abraomui teko, kai jis buvo 75 metų. Dievas pažadėjo, kad jis taps didžiulės tautos tėvu, – tačiau tik tuo atveju, jeigu jis atlaikys tikėjimo išbandymą, keliaudamas į nežinomą Kanaano šalį, už 650 kilometrų į pietus. Dievas pažadėjo: „Laiminsiu tave laiminančius […]. Visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pradžios knyga 12, 3).
Abraomas patikėjo Dievu ir ūgtelėjo savo tikėjimu. Jo tikėjimas turėjo būti neįprastai tvirtas, nes vos tik Dievas pašaukė, jis susikrovė savo šeimos daiktus ir iškeliavo. Tačiau Abraomo tikėjimas dar nebuvo tobulas. Kai Kanaaną nusiaubė badas, jis nelaukė, kol Viešpats juo pasirūpins – ieškoti maisto jis bėgo į derlingąjį Egiptą. Ten Abraomas pamelavo – pasakė, kad Sara, jo žmona, yra jo sesuo. Jis neprieštaravo, kai ji buvo paimta į faraono namus. Tik įsikišęs Dievas sutrukdė Sarai tapti viena iš Egipto valdovo žmonų.
Abraomo tikėjimas buvo išbandytas dar kartą, kai jis laukė nesulaukė, kol jam gims vaikas. Ir vėl jis neatlaikė šio išbandymo – pradėjo kūdikį su Saros tarnaite Hagara. Pajutęs didžiulę kaltę jis atgailavo, ir Sara pagaliau pagimdė Izaoką.
Paskutinysis Abraomo tikėjimo išbandymas tapo jo gyvenimo istorijos kulminacija. Dievas liepė jam paaukoti Izaoką. Jau senas Abraomas pakluso Dievo nurodymui. Jis prižadino sūnų. Prisikapojo malkų. Užkopė ant Morijos kalno ir pastatė aukurą. Jis net užsimojo peiliu. Kai Abraomas buvo pasiruošęs nužudyti savo ištikimą, paklusnų sūnų, Dievas sušuko: „Nekelk rankos prieš berniuką, nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad tu bijai Dievo“ (Pradžios knyga 22, 12). Pats Dievas parūpino aukai avinėlį. Tikėjimas nugalėjo.
Dievas siuntė Abraomui išbandymą ne kartą. Kiekvienas išbandymas būdavo iššūkis jo tikėjimui, ir sulig kiekvienu išbandymu jo tikėjimas augo. Dievas kasdien išbando ir mūsų tikėjimą. Kiekvieną dieną Jis ragina mus labiau Juo pasitikėti. Kai mes neatlaikome tikėjimo išbandymo, kaip kad buvo Abraomui, Dievas paruošia kitą. Jis niekada mūsų nepalieka. Jis stiprina mus sulig kiekvienu išbandymu, kol vieną dieną, išlaikę paskutinį egzaminą, galėsime grįžti namo pas Jį.
Markas Finlis
