TIKĖJIMO DIDVYRIAI: JOZUĖ

Argi tau neįsakiau: „Būk stiprus ir ryžtingas“? Taigi nesibaimink ir nenuogąstauk, nes Viešpats, tavo Dievas, su tavimi, kad ir kur eitumei! (Jozuės knyga 1, 9)

Izraelio parlamento sodelyje, Jeruzalėje, stovi įspūdingas akmens paminklas. Aaronas ir Huras prilaiko už rankų Mozę, o Jozuė veda izraelitų armijas į pergalę prie Refidimo, apačioje plytinčiuose slėniuose.

Vardas Jozuė reiškia „Jahvė gelbėja“. Dievas kovos Savo kovas. Jozuė yra ištikimo paklusnumo pavyzdys. Jis buvo vienintelis žmogus, kuriam kartu su Moze buvo leista užkopti į Sinajaus kalną, kai buvo duotas Įstatymas (Išėjimo knyga 24, 13). Mozė jį išsirinko iš Efraimo giminės, kaip žvalgą, kurį siuntė apžiūrėti Pažadėtosios žemės (Skaičių knyga 13, 17). Grįžę Jozuė ir jo bendražygis Kalebas buvo vieninteliai žvalgai, kurie ragino žmones tikėti, kad Dievas atiduos Kanaaną į jų rankas.

Kai Mozė vedė izraelitus per Raudonąją jūrą, Jozuė vedė žmones sausuma per Jordano upę. Jozuė patyrė galingą Dievo ranką prie Jericho, kai griuvo jo sienos. Jozuė užiminėjo vieną Kanaano miestą po kito. „Visus tuos karalius ir jų kraštą Jozuė paėmė vienu kartu, nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kovojo už Izraelį“ (Jozuės knyga 10, 42).

Jozuė buvo ištikimas, ir Dievas kovojo Savo kovas. Kai mes esame ištikimi, pasikliaujame Dievu, Jam paklūstame ir nuo Jo priklausome, Dievas kovoja, triumfuoja, nugali ir sutriuškina šėtono jėgas, kurios sukyla prieš mus.

Mūšis yra Jo, ne mūsų. Kaip izraelitai kovojo nuožmiuose karuose su priešais, taip ir mes kasdien grumiamės su blogio jėgomis. Tik mes „grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasau­lio valdovais“ (Laiškas efeziečiams 6, 12). Tačiau su Dievo jėga pergalė užtikrinta. Kaip ir Jozuė, mes taip pat galime būti „stiprūs ir drąsūs“, nes Viešpats mūsų Dievas yra su mumis.

Markas Finlis