Teisusis džiūgaus Viešpatyje ir ras Jame užuovėją; visi dorieji giedos Jam šlovės giesmę (Ps 64, 11).
Ar jūs kada nors bijojote Dievui prisipažinti, kad esate įsižeidę dėl Jo elgesio arba kad nesuprantate, kodėl Jis jūsų gyvenime leidžia vykti kai kuriems įvykiams; ar kada nors bijojote Jam pasakyti, jog nesate visiškai tikri, ar Jis padarys tai, ko Jo prašote?
Yra didžiulis skirtumas tarp tikėjimo, kad Dievas atsilieps į jūsų maldas taip, kaip jūs norite, ir tikrojo tikėjimo Dievu. „Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad Jo ieškantiems atsilygina“ (Hbr 11,6). Jei tikime, kad Dievas yra ir Jo ieškantiems atsilygina, vadinasi, mes tikime. Bet mums nedera manyti, kad Jis mums būtinai turi duoti tai, ko ieškome, ir būtinai tokiu būdu, kaip mes prašome melsdamiesi. Tikėjimas – tai daug daugiau negu tik pozityvus mąstymas. „Jei mes iš karto negauname, ko prašome, turime tikėti, kad Viešpats mus girdi ir atsakys į mūsų maldas. Mes taip dažnai klystame ir esame tokie trumparegiai, jog kartais prašome dalykų, kurie nebūtų mums palaima. O mūsų Dangiškasis Tėvas su meile atsako į maldas, siųsdamas tik tai, kas geriausia – ko mes patys trokštume gauti, jei tik dieviškoji šviesa mus apšviestų ir mes pamatytume daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų“ (Kelias pas Kristų. 94p.).
Atkreipkite dėmesį į Mozės maldą, apie kurią rašoma Išėjimo knygoje. Mozė turėjo įvykdyti Dievo paliepimą ir išlaisvinti iš Egipto priespaudos Izraelio tautą. Su faraonu jis elgėsi taip, kaip jam buvo nurodęs Dievas, o faraonas, užuot išleidęs izraelitus iš Egipto, kaip tikėjosi Mozė, ėmė juos dar labiau engti. Atrodė, kad Dievas neatsakė į Mozės maldą išvaduoti izraelitus iš nelaisvės. Mozė atėjo pas Dievą ir tarė: „Nuo to laiko, kai nuėjau pas faraoną kalbėti Tavo vardu, jis engia šią tautą, o Tu nedarai nieko savo tautai išgelbėti!“ (Iš 5, 23) Mozė nesuprato Dievo veiksmų ir buvo nusivylęs tuo, kas vyksta, bet vis dėlto jis tikėjo Dievu ir vis vien bendravo su Juo, pasakydavo Jam, kaip jis pats jaučiasi. Mozė įrodė, kad tiki, ir padarė tai ne garbindamas Dievą žodžiais, o ilgą laiką su Juo bendraudamas ir nepaisydamas, ar į jo maldas atsakoma, ar ne.
Morisas L.Vendenas
