I dalis
Nes Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su Juo visa širdimi. (2 Metraščių 16, 9)
Prieš keletą metų mūsų ARME tarnystės maldos komanda buvo pakviesta dalyvauti Filipinų adventistų universiteto miestelio maldos kambario veikloje. Čia mes beveik visą laiką meldėmės su studentais ir universiteto personalu. Melsdavomės tikrai ilgai ir mūsų komanda džiaugėsi, matydama, kaip gan vangūs jaunieji krikščionys atgimdavo, įgaudavo jėgų ir pasikeisdavo. Daug žmonių, anksčiau nesidomėję dvasiniais dalykais, atidavė savo gyvenimą Kristui ir iš tiesų pasikeitė. Daugelis jų maldos kambaryje praleisdavo daugybę valandų.
Vieną dieną mergina, vardu Kristina, pakviesta draugės, atėjo pasižiūrėti, kuo tokia ypatinga yra bendra malda. Kristina anksčiau niekada nebuvo meldusis kartu su kitais ir neturėjo artimų santykių su Dievu. Paveikta Šventosios Dvasios, melsdamasi su mūsų komanda ji pradėjo verkti, prašė Dievą atleisti jos nuodėmes ir duoti naują širdį.
Vėliau su ašaromis akyse ji pasakė mums: „Dievas davė man tokią ramybę, kokios niekad nebuvau patyrusi. Ačiū, kad meldėtės su manimi. – Ji tęsė: – Jums tai gali pasirodyti keista, bet per bendrą maldą aš pamačiau būrį piktųjų dvasių, mėginančių įsibrauti į mūsų maldos ratelį ir nutraukti maldą. Bet jie negalėjo prasibrauti, nes jų neprileido stipresnis šviesos angelų ratas! –
Trumpai patylėjusi, ji pridūrė: – Matau, kad Dievas tikrai su jumis ir saugoja jus meldžiantis.“
Nors matyti angelus nėra įprasta mūsų maldos grupelėse, žinome, kad mes, kaip Biblija tikintys krikščionys, dalyvaujame dvasiniame mūšyje tarp tamsos ir šviesos jėgų. Dėl mums nežinomos priežasties Dievas leido Kristinai akimirkai pamatyti šią kovą, kad mums primintų mūsų darbo rimtumą ir paragintų melstis dar daugiau. Kaip sakoma 34-tos psalmės 8-oje eilutėje:
„Viešpaties angelas saugo tuos, kurie Jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti.“ Koks nuostabus pažadas ir kokia dovana tai pamatyti tikrovėje!
Melody Mason
