Dėkui Dievui, kuris mus visuomet veda Kristaus pergalės eisenoje ir per mus visur skleidžia mielą Savo pažinimo kvapą. (Antras laiškas korintiečiams 2,14)
Jos vardas buvo Soetgen. 1559 metais ji buvo suimta dėl savo tikėjimo ir atskirta nuo šeimos, įskaitant jos vyrą Klaesą. Kai Klaesas buvo nužudytas, Soetgen išgyveno baimę ir vienatvę. Iš savo kalėjimo vienutės Gente (Belgijoje) ji žvelgė į pro šalį tekantį gyvenimą ir žinojo, kad jau niekada nebebus jo dalis. Ji jautė, kad jau nebe pamatys savo vaikų. Su ašaromis akyse ji parašė laišką, kupiną šaltakraujiško užtikrintumo, ir padrąsino juos. Šis laiškas išliko per šimtmečius ir kviečia mus būti ištikimus šiandien.
Ji rašė: „Kadangi Viešpats panoro paimti mane iš šio pasaulio, paliksiu jums paminklą – ne iš sidabro ar aukso, nes šios brangenybės pranyksta. Jei būtų įmanoma, norėčiau dovanoti brangakmenį jūsų širdžiai – tiesos žodį“.
Paskutiniosiomis savo valandomis Soetgen negalvojo apie savo kančias ir jau čia pat laukiančią mirtį. Ji troško, kad jos vaikai būtų ištikimi Kristui, kurį ji mylėjo. Ji troško, kad jie patirtų Jo malonę ir būtų ištikimi Jo tiesai. Jos laišką tęsia šie įtaigūs žodžiai: „Pavedu jus Viešpačiui […]. Tesaugo Jis jus iki gyvenimo pabaigos. Teveda jus į Naująją Jeruzalę, kad pamatytume vieni kitus su džiaugsmu prisikėlimo dieną.“
Bejėgiškumas galėjo sugniuždyti Soetgen. Ji tiesiog galėjo pulti į neviltį.
Tačiau ji parašė laišką, kupiną meilės ir pasitikėjimo.
Prieš pat mirtį Soetgen gavo savo dukters Betgen laišką. Taip, jos brangi maža mergaitė vis dar šliejosi prie Kristaus. Taip, tas pats tikėjimas vis dar degė jos širdyje. Taip, jos gyvenimas buvo kupinas tos pačios meilės Kristui. 1560 metų lapkričio 27 dieną Soetgen buvo sudeginta, kaip vadinamoji eretikė. Atsisveikindama ji virpančia ranka užrašė savo vaikams tokius žodžius: „Taigi pavedu jus Viešpačiui ir Jo malonės darbui“.
Nėra nieko brangiau už mūsų bendravimą su Kristumi. Nėra svarbesnio ryšio. Pažinti Jį – svarbiausias uždavinys gyvenime. Per šimtmečius iš drėgno Belgijos kalėjimo aidu ataidi ištikimosios kankinės liudijimas, raginantis mus pirmiausia ieškoti „Dievo karalystės ir Jo teisumo“ (Evangelija pagal Matą 6,33).
Markas Finlis
