Aš sakiau jums: „Nenusigąskite ir jų nebijokite. VIEŠPATS, jūsų Dievas, eina pirma jūsų, Jis Pats kovos už jus, kaip matėte Jį darant dėl jūsų Egipte“. (Pakartoto Įstatymo knyga 1, 29–30)
Yra sena patarlė: „Kai žiūrime į tai, kas vyksta aplinkui, daugėja problemų. Kai žiūrime į Jėzų, problemos išnyksta“. Šiuose žodžiuose – daug tiesos. Jie tikrai nereiškia, kad įtikėjus Jėzų mūsų gyvenime nebebus sunkumų, tačiau jie reiškia, kad mus traumuojanti ir mūsų gyvenimą valdanti baimė nugalėta.
Geriausias būdas atsikratyti neigiamais dalykais savo nualintame gyvenime yra susitelkti į tai, kas teigiama. Didžiausia teigiamybė yra Dievas. Jis didesnis už mūsų problemas. Jis geresnis už mūsų nesėkmes. Jis žada daugiau, negu mūsų rūpesčiai. Jis paprasčiausiai viską nustelbs, jei įdėmiai į Jį įsižiūrėsime. Jei prisiartinsime prie Jo tiek, kad Jis iš tikrųjų galėtų mus paliesti. Jei prisiartinsime prie Jo tiek, kad girdėtume Jo balsą.
Džeimsas Martynas (James Martin) yra Niujorko dvasininkas ir rašytojas. Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų atakos jis desperatiškai norėjo kažkuo padėti. Jis troško paguosti ir patarti išlikusiesiems, taigi laukė Čelsio Pirse, kol bus įmanoma prieiti arčiau. Sužinojęs, kad šventikų, tarnautojų ir rabinų yra daugiau negu reikia, Džeimsas vaikščiojo tarp JAV karinių mašinų, policijos automobilių, gaisrinių ir savivarčių. Pagaliau impulsyviai paklausė vieno policininko, ar jie galėtų kaip nors panaudoti dvasininką iš prekybinio miesto rajono.
Vos uždavęs šį klausimą, Džeimsas pajuto kažką ledinio savo viduje, kažką netikėta – laukinį išgąstį. Juk jam atsivers neįtikėtinų žudynių scena, iš griuvėsių ištraukti sumaitoti kūnai.
Pareigūnas atsakė „taip“. Tučtuojau pasirodė policijos automobilis, kuris nuvežė jį prie Pasaulio prekybos centro. Važiuojant į pietus, sulig kiekvienu kvartalu Džeimso baimė stiprėjo. Gatvėse matėsi vis mažiau žmonių. Priekyje nuo teroristų išpuolio vis dar rūko dūmai.
Atvykęs prie sugriautų, sumaitotų bokštų, Džeimsas rado žmones, kuriems reikėjo psichologinės pagalbos. Jis rado išsekusius savanorius ir sukrėstus gelbėtojus, kurie turėjo ką papasakoti. Jis rado žmones, kurie tiesiog buvo dėkingi už jo buvimą šalia. Džeimso baimę nustelbė kažkas kitas. Čia buvo Dievas. Meilė, malonė ir gailestingumas buvo galingesni už šiuos rūkstančius griuvėsius. Būtent į tai jis ir nusprendė žiūrėti. Tai suteikė jam perspektyvą. Dėl to jis jautėsi saugus.
Kaip jūs galite jaustis saugūs šiandien? Nenuleisdami akių nuo malonės, nuo ramybės Kunigaikščio, nuo mūsų visagalio Dievo, kuris yra mūsų prieglobstis sunkiu metu.
Išklokite savo nerimą ir būgštavimus Tam, kuris geriausiai jus supranta. Išsakykite Jam, ką jaučiate. Jis pakankamai didelis, kad visa tai apimtų. o tada, prašau, ženkite Jo keliu. Neleiskite, kad jums kelią pastotų pavojai. Neleiskite, kad pasaulio pavojai atskirtų nuo jūsų Tą, kuris taip mylėjo pasaulį.
Markas Finlis
