Morisas L.Vendenas
Paveskite Jam visus savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi (1 Pt 5, 7).
„Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: ‘Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.‘ Tačiau Viešpats atsakė: ‘Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta‘“ (Lk 10,38–42).
Ką jūs darytumėte sužinoję, kad į jūsų miestą ateis Jėzus? Kur jūs būtumėte Jam atėjus? Galbūt miegotumėte to kelio, kuriuo Jis ateis, šalikelėje? O gal išeitumėte iš miesto Jo pasitikti?
Morta žinojo, kad Jėzus sutiko apsilankyti jos namuose. Ji paliko Jėzų kambaryje, o pati nuėjo į virtuvę užsiimti tuo, kuo paprastai užsiima moterys, kai į namus ateina svečių. Iš Evangelijos pasakojimo matyti, kad Morta susirūpinusi bėgiojo ne tik virtuvėje, ir ją erzino ne vien tai, kad Marija jai nepadeda. Jos bėgiojimas ir nerimas buvo perdėtas, ji dėl visko jaudinosi. Kai Jėzus švelniai jai papriekaištavo, Jis turėjo galvoje ne tik virtuvę, dubenis ir keptuves. Pirmiausia Jis kalbėjo apie Mortos gyvenimo kelią. Morta buvo gera mergina, jai net į galvą neatėjo daryti ką nors bloga.
Geri žmonės dažnai mano, kad jiems nė nereikia Jėzaus. Iš pirmo žvilgsnio jie gali sudaryti gerų tikinčių žmonių įspūdį, bet prasmingas bendravimas vienumoje su Jėzumi bent valandą per dieną – tai ne tik priedėlis to, ką mes darome kaip krikščionys. Tai krikščioniškojo gyvenimo esmė. Tie, kurie to dar nežino, neišvengiamai blaškysis ir dėl daug ko jaudinsis. Bendravimas su Kristumi – vienintelis kelias pasiekti krikščioniškojo gyvenimo pergalę ir ramybę. Ar jūs žinote, ką reiškia sėdėti prie Jėzaus kojų šiandien, rytoj ir kiekvieną dieną, kol Jėzus ateis į žemę?
