Įsivaizduokite beveik 1200 km. besitęsiančias knygų lentynas. Kongreso Biblioteka Jungtinėse Amerikos Valstijose yra didžiausia pasaulyje. Joje beveik 145 milijonai veikalų, įskaitant daugiau nei 33 milijonus knygų. Nors daugelis knygų buvo įtakingos, nei viena jų neprilygsta Biblijai. Pastaroji buvo mylima ir nekenčiama. Per žmonijos istoriją Biblija buvo nuolat puolama, tačiau išsaugota.
Biblija labai įtakojo politiką ir kultūrą. Jos unikalumą lemia jos šaltinis ir temos. Tai yra Dievo apreiškimas. Dievas apsireiškia mums per Bibliją, atskleidžia Savo troškimą išgelbėti mus. „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas […]“ (2 Tim 3, 16). Būtent Dievas įkvėpė biblinius autorius. Jie savo ruožtu rašė žmonių kalbomis. Biblija nėra gudriai išgalvotos pasakos (2 Pt 1, 16). Daug įvykdytų pranašysčių rodo Biblijos patikimumą ir patvirtina, kad Šv. Raštas yra tikslios Dievo valios apreiškimas. Taigi, nepaisant pastangų sunaikinti ją, Biblija buvo išsaugota, o jos turinys stebinančiai tikslus.
Autoriteto klausimas
Galbūt pagrindinė priežastis, dėl kurios daugelis atmeta Bibliją kaip Dievo įkvėptą Žodį, yra tai, kad tuomet tektų priimti Biblijos autoritetą asmeniškai. Šv. Raštas – tai Dievo autoritetas. Jame Dievas kalba per Šventąją Dvasią. Dievas buvo, ir yra, aktyviai įsitraukęs, kad Jo Žodis būtų perduotas. Bibliniai autoriai buvo įkvėpti Šventosios Dvasios (2 Pt 1, 21). Ir ta pati Dvasia, įkvėpusi biblijinius autorius, turi įkvėpti ir mus, kai mes skaitome Bibliją šiandien. Jei Šv. Dvasia neapšvies mūsų protų, nepajėgsime suprasti Biblijos, ar pripažinti jos kaip Dievo autoritetingos valios.
Tikėjimas, kad Dievas kalbėjo ir aktyviai kalba per Savo Žodį, teikia Biblijai autoritetą. Ji yra galutinis autoritetas visais tikėjimo ir gyvensenos klausimais. Negalime leisti, kad mokslas, visuomenė ar kultūra diktuotų, ką Biblija galėtų reikšti. Apaštalo Pauliaus žodžiai yra tokie pat aktualūs šiandien, kaip ir tada, kai jis juos užrašė tikintiesiems Romoje prieš beveik 2 000 metų: „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula“ (Rom 12, 2).
Kai kurie žmonės, priimdami Bibliją kaip Dievo Žodį, ginčijasi, kad ne visa Biblija yra įkvėpta. Taikydami skirtingus kriterijus, jie tvirtina, kad kai kurios Biblijos dalys nėra įkvėptos, arba vienos labiau įkvėptos už kitas. Kai kurie krikščionys, kritikuodami Bibliją, sumenkino jos autoritetą iki visiško minimumo, arba apskritai ją nurašė. Dėl to Dievo bendravimas su žmonėmis prislopo.
Įrankių ar metodų, taikytinų literatūrai nagrinėti, nepakanka tyrinėjant Bibliją. Ji yra pranašesnė už visą žmonių išmintį ir literatūrą. Ji yra matas, kuriuo turi būti mėginamos visos kitos mintys ar metodai. Užuot abejoję Biblija, ja reiktų viską vertinti, kadangi ji yra charakterio, visos patirties ir mąstymo matas (1 Kor 2, 15; 2 Kor 10, 4-5).
Septintos dienos adventistai laiko Bibliją pamatu visiems mūsų įsitikinimams ir pačiam tikėjimui pagrįsti. Jos puslapiuose randame mūsų unikalią pranašišką tapatybę ir misiją. Turime priešintis subtiliems ir ne labai subtiliems būdams, kuriais velnias siekia atitolinti mus nuo Biblijos ir to, ką pasakė Dievas. Turime priimti visą Bibliją kaip autoritetą. Nejaugi galėtume pasitikėti Kristumi kaip Atpirkėju, jei abejojame Juo kaip Kūrėju? Arba, kaip galėtume tikėti bibliniais teiginiais apie antrąjį Kristaus atėjimą, jei abejotume bibliniu pasakojimu apie per šešias dienas sukurtą pasaulį, tiesiogine prasme?
Turime priimti kasdienius iššūkius taip tikėdami, kaip piktojo gundytas Jėzus (žr. Mt 4, 4-10). Elena Vait rašė: „Turime būti atsargūs, kad nesuprastume Šv. Rašto klaidingai. Paprastas Dievo Žodžio mokymas neturi būti taip „sudvasintas“, kad taptų netikras. Nepersistenkite aiškindamiesi Biblijinių tekstų reikšmės, mėgindami juose įžvelgti kažką keista, kad patenkintumėte vaizduotę. Tiesiog tikėkite tuo, kas parašyta Šv. Rašte“ (Rinktiniai raštai, 1 knyga, 170 p.).
Praktika
Priimti Biblijos autoritetą – tai daugiau negu tik tikėjimas, kad Biblijoje yra užrašyta tiesa. Dievo Žodis yra kontakto taškas su mūsų Kūrėju. Kaip negalima palaikyti tikrų santykių tik teoriškai, taip ir priimti Biblijos autoriteto negalime tik teoriškai, bet ne praktiškai. Skaitant Bibliją aišku, kad Dievo autoritetas yra pagrįstas meile ir tiesa, o tai turi paskatinti atsiliepti tuo pačiu, t.y. meile, tikėjimu ir pasiruošimu paklusti.
Ankstyvieji protestantai reformatai tikėjo, kad visi žmonės turėtų turėti galimybę skaityti ir studijuoti Bibliją asmeniškai. Liuteris, Viklifas ir kiti buvo pasiruošę rizikuoti savo gyvybe, kad Bibliją žmonės galėtų skaityti suprantama kalba. Jie suprato, kad norint, jog Biblija būtų efektyvi, apie ją reikia ne tik kalbėti, bet iš jos reikia mokytis. Galia, pažadėta jos puslapiuose, bus išlieta tiktai ant tų, kurie ją skaito, gyvena ja, moko jos ir skelbia ją be baimės ar asmeninės naudos, tų, kas leidžia aiškioms ir patraukiančioms dėmesį Biblijos tiesoms formuoti asmeninį gyvenimą. Vienas iš svarbių E. Vait tikslų, kodėl ji rašė, tai padrąsinti mus „godžiau“ studijuoti Bibliją. Ji rašė: „Biblijoje yra temų įvairiausių visuomenės sluoksnių žmonėms, įvairiausio amžiaus ir tautų atstovams. Kiekvieno mąstančio asmens pareiga – tyrinėti Šventąjį Raštą“ (Signs of the Times, 1894 m. rugpjūčio 20).
Tvirtas pagrindas
Mus supanti aplinka yra nepastovi. Įvykiai gamtoje dažnėja ir stiprėja. Be kita ko, daug painiavos ir politikoje, nes pasaulio ekonomika neatsigauna taip sparčiai, kaip buvo numatyta. Nevaldomas nusikalstamumas klesti. Visuomeninės ir šeimos vertybės nyksta. Tai, kaip mes elgsimės esant tokioms aplinkybėms nemaža dalimi lems mūsų gyvenimo kokybę bei amžiną mūsų likimą.
Priimdami Bibliją kaip autoritetingą žinią iš Dievo, patikime stabilumą užtikrinančiu šaltiniu, kuris įprasmina mūsų gyvenimą. Matome, kad Dievas ne tiktai aktyviai valdo visatą, bet taip pat ir mūsų kasdienį gyvenimą. Žiūrėdami ne į chaosą, bet tyrinėdami Dievo Žodį, geriau pažinsime save ir mūsų likimą. Biblijoje randame saugumą, nes žinojime, kad mūsų vertė yra pagrįsta mūsų sukūrimu ir atpirkimu.
Dievo Žodis yra autoritetas bažnyčiai ir pasauliui skelbiamai žiniai. Bet svarbiau yra tai, kad Dievo Žodis yra autoritetas mano gyvenime. Mano tikėjimą gyvu Dievu formuoja mano supratimas, kokia neįtikėtina yra Dievo meilė žmogui. Aš galiu pasitikėti Dievu ir tuo, ką Jis sako padarysiąs, nes tai Jis užrašė Savo Žodyje.
Didelė palaima žinoti, kad net pasaulyje, kuriame tvyro nežinomybė, mes galime pasitikėti nesikeičiančiu Dievo Žodžiu. Biblijos skaitymas pasiduodant Šv. Dvasiai atgaivins mus ir pakeis. Dievo žmonės, paveskime save, asmeniškai ir bendrai, savo tikėjimo vadovui ir ištobulintojui Jėzui (Hbr 12, 2). Skaitykime Jo Žodį kasdien. Tai darydami pajausime naują galią mūsų dvasiniame gyvenime, kuri įgalins mus skelbti gerąją žinią, kad chaosas, abejonės, baimė ir skausmas nesitęs amžinai. Greitai ateis Jėzus. Greitai gyvensime naujame danguje ir naujoje žemėje (Apr 21, 1), kur nebebus nei mirties, nei liūdesio, nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo (eilutė 4). Kokia palaima, kad mes galime visiškai pasitikėti Dievo Žodžio autoritetu.
