Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! (Hbr 10, 35)
Prieš daugelį metų vienoje iš pirmųjų Pranašystės Dvasios knygų, – Pranašystės Dvasios, kurią kaip ypatingą dovaną Dievas pasiuntė bažnyčiai, – buvo aprašytas regėjimas. Šį aprašymą galima rasti knygoje „Early Writings“ („Ankstyvieji raštai“, 269 p.). Regėjime parodoma, kas atsitiks Dievo tautos gyvenime prieš pat ateinant Kristui.
Kartais mes sugaištame daug laiko tyrinėdami ir svarstydami, kokie bus tarptautiniai ir politiniai įvykiai, vyksiantys pačioje žemės istorijos pabaigoje, tačiau ko gero įdomiausia, koks tuo metu bus Dievo tautos gyvenimas ir jos dvasinė būsena. Būtų gerai patyrinėti visą skyrių, pavadintą „Sudrebinimas“, bet kol kas atkreipsime jūsų dėmesį tik į kai kurias šio skyriaus ištraukas.
„Aš mačiau, kaip kai kurie giliai tikėdami ir ištikti dvasinės agonijos šaukėsi Dievo.“ – Kaip tikėdami? – Giliai tikėdami! Nepamirškite to. „Jų išblyškusiuose veiduose atsispindėjo didelis nerimas ir vidinė kova […] Jų veidais ritosi stambūs prakaito lašai.“
Šis aprašymas turėtų mus padrąsinti. Ar jūs kada nors pagalvojote, kad žmonės, kurie jaučia didelį nerimą ir vidinę kovą, yra labai nutolę nuo Dievo? Ar kada nors manėte, kad nerimas ir kova yra svyruojančio tikėjimo požymiai? Net jeigu jūsų tikėjimas būtų tvirtas, argi jūs tikrai niekada nepatirtumėte tokios dvasinės agonijos? Jūsų tikėjimas gali būti tvirtas, tačiau kartu galite jausti ir didelį nerimą.
Toliau rašoma: „Kartais jų veiduose pasirodydavo Dievo pritarimo pėdsakas.“ Kada pasirodydavo? – Nuolat? Ne, tik kartais. „Ir vėl jie būdavo nužvelgiami tuo pačiu iškilmingu, rimtu, keliančiu nerimą žvilgsniu. Aplinkui būriavosi piktieji angelai, ir dar labiau tirštino besimeldžiančiuosius supančią miglą, norėdami išskirti juos su Jėzumi.“ Atkreipkime dėmesį, kad svarbiausias piktųjų angelų tikslas – sutrukdyti tikintiesiems žvelgti į Jėzų. „Kadangi besimeldžiantys ir toliau šventai ir uoliai šaukėsi Dievo, Jėzaus šviesos spindulys kartais nusileisdavo ant jų ir paguosdavo jų širdis.“ Guosdavo ne nuolat, o tik kartais.
Nenusiminkite, jei dangus atrodo tarsi varinis kupolas virš jūsų galvos. Tai dar neįrodo, kad jūsų tikėjimas silpnas. Jums nederėtų priekaištauti sau už tai, kad jūsų tikėjimas silpnas, ir taip dar labiau didinti savo kančias bei nerimą. Jei ir toliau ieškosite Jėzaus, jei uoliai į Jį kreipsitės, tai Jo šviesos spinduliai pasieks jus ir paguos jūsų širdį.
Morisas L.Vendenas
