Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš Savo burnos. (Apreiškimas Jonui 3, 16)
Šiandien ten nedaug kas belikę, tačiau kitados Laodikėja tikriausia buvo įspūdingas miestas. Ji yra atokiau nuo grįsto kelio, ir mūsų laikais tą vietovę aplanko vos vienas kitas turistas. Mažai būta ir kasinėjimų. O kadaise Laodikėjoje gyveno beveik 150 000 žmonių. Tai buvo svarbus Mažosios Azijos prekybos centras, imperinis miestas, garsėjęs blizgančios juodosios vilnos gamyba.
Laodikėja buvo itin turtingas bankininkystės centras. Kai 60 metais po Kristaus ją sugriovė žemės drebėjimas, jos gyventojai atsisakė Romos siūlomos finansinės pagalbos atstatyti miestą. Išdidieji Laodikėjos gyventojai atstatė miestą iš savo išteklių. Be to, šis miestas garsėjo gydymo menais. Jo gydytojai buvo sukūrę garsųjį tepalą akims.
Apreiškimo žinia, skirta Laodikėjai, pasiekė šią klestinčią vietovę baigiantis pirmajam šimtmečiui. Tame laiške aptariama dvasinė problema, kuri vienu ar kitu metu iškyla mums visiems.
Laiško pradžioje Kristus įvardija problemą. Jis teigia: „Žinau tavo darbus, jog nesi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš Savo burnos“ (Apreiškimas Jonui 3, 15–16).
Kad apibūdintų dvasinę problemą, Jėzus panaudoja metaforą. Drungnas vanduo yra nei šaltas, nei karštas. Jis nėra pakankamai karštas, kad būtų malonu išsimaudyti. Jis nėra pakankamai šaltas, kad tiktų atsigerti. Tai kažkas, ką jūs instinktyviai išspjaunate iš burnos.
Apie ką gi kalba Didysis Gydytojas? Apie pasitenkinimą savimi, abejingumą? Laodikėjos gyventojai nebuvo karšti. Jų širdys neliepsnojo dvasine ugnimi; jie nedegė aistra pažinti Dievą.
Tačiau jie nebuvo ir šalti. Jie neatstūmė Dievo. Jie neieškojo kitų alternatyvų. Jie buvo drungni. Jie skyrė dvasiniam gyvenimui tiek dėmesio, kad jaustųsi patogiai, bet ne tiek, kad kur nors nueitų. Jie negalėjo būti įkvėpti kaip šventieji. Jie negalėjo atsiversti kaip nusidėjėliai.
Koks yra tikrasis atsakymas į pasitenkinimą savimi? Kaip jūs pakylate iš dvasinio sąstingio? Pirmiausia jūs žengiate žingsnį tikėjimu.
Perženkite jums patogias ribas. Kiekvieną dieną skirkite laiko maldai. Pasirinkite kokią nors Biblijos knygą ir visą ją perskaitykite. Kai kurias Šventojo Rašto vietas išmokite mintinai. Pradėkite iš naujo liudyti Jėzaus vardą. Imdamiesi ryžtingų veiksmų, kurie praplečia jūsų ribas, jūs pralaušite dvasinį sąstingį. Kokį dvasinį iššūkį jūs priimsite šiandien?
Markas Finlis
