VAISIUS DIEVO GARBEI

Tuo bus pašlovintas Mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite Mano mokiniai (Jn 15, 8).

15-me Evangelijos pagal Joną skyriuje užrašyti Jėzaus žodžiai, kad jei būsime Jame, tai duosime daug vaisių, o be Jo nieko negalė­sime padaryti. Ko būtent mes negalime padaryti? Iš konteksto supran­tame, jog negalime padaryti nieko, kas galėtų padėti duoti vaisių. Mes visi gerai žinome, kad žmogus apskritai negali nieko, jei Dievo malonės dėka neplaka jo širdis. Bet Kristus kreipiasi į tuos, kurių širdys jau plaka, ir sako: „Nors jūsų širdys ir plaka, be Manęs jūs vis dėlto negalite duoti vaisių. Jūs nieko negalite duoti.“

Jeigu jums užtenka trumpo paaiškinimo, kaip vyksta išgelbėjimas per tikėjimą, turite paskaityti du tekstus, kuriuose yra visa esmė: Nuo Manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti ir Aš visa galiu Tame, kuris mane stiprina (Jn 15, 5; Fil 4, 13). Jeigu be Jo aš negaliu nieko, o būdamas su Juo – viską, tai galutinai paaiškėja atsakymas į klausimą, ko vertos žmogaus pastangos. Man belieka priimti Kristų ir su Juo pasilikti. Daugiau nieko nebegaliu padaryti.

Tik bendraudami su Kristumi, tik Jį priimdami mes galime pasilikti vynmedyje. Jo Žodžio pažinimas ir malda – tai kelias, kuriuo ateiname pas Jį ir su Juo pasiliekame. Tik pasilikę ir nuolat su Juo bendraudami, mes duodame vaisių Jo garbei.

Nieko nėra natūraliau už vaisių. Jis atsiranda savaime. Jeigu jūs perskaitysite E. Vait knygos „Su meile iš Dangaus“ skyrių, kuriame rašoma apie vynmedį ir šakeles, rasite tokius žodžius: Gelbėtojas neįsako mokiniams triūsti, kad neštų vaisių. Jis tik liepia jiems pasilikti Jame“ (Su meile iš Dangaus, 630p.). Kokia yra jų darbo esmė? Jų darbo    es­mė – būti Jame. E. Vait knygos „Kelias pas Kristų“ 62-ame puslapyje pasakyta, kad paklusnumas yra tikėjimo vaisius. Paklusnumas – vai­sius, o tikėjimas – priežastis. Turime sutelkti savo dėmesį į priežastį, o ne į vaisių.

Todėl mums atrodo, kad tikrasis paklusnumas yra natūralus. Toks paklusnumas – tikėjimu grindžiamų santykių su Dievu rezultatas. Į ką mes žvelgiame, pagal to paveikslą ir keičiamės. Kai kiekvieną dieną žvelgiame į Kristų, mąstome apie Jo gyvenimą, bendraujame su Juo, mūsų gyvenime ima rodytis Dvasios vaisiai, paklusnumo vaisiai.

Morisas L.Vendenas