Kas rytą jie rinkdavosi jos tiek, kiek kiekvienam reikėdavo, nes, saulei įkaitinus, ji ištirpdavo (Iš 16, 21).
Izraelio sūnūs, vykdydami Mozės nurodymą, susirinko tos dangiškosios duonos, arba manos tiek, kiek kiekvienam iš jų reikėjo. „Mozė tarė jiems: ‘Nė vienas tenepalieka nė trupučio kitam rytui.‘“ (Iš 16, 19) Ko mes galime pasimokyti iš šio pavyzdžio? Kaip mums geriau gyventi sąmoningai pasišventus Dievui?
Manau, kad krikščioniškasis gyvenimas žmonėms atrodo sunkus todėl, kad dauguma jų stengiasi gyventi taip pat, kaip gyveno vakar. Bet krikščioniškasis gyvenimas reikalauja nuolat eiti pirmyn, jis negali apsiriboti tuo, kas buvo praeityje. Toks gyvenimas primena troleibusą, kuris juda pirmyn todėl, kad yra sujungtas su elektros energijos šaltiniu. Mes negalime gyventi naudodamiesi tik praeityje įgyta dvasine patirtimi.
Kai kurie izraelitai, nepaklusę Mozės nurodymui ir pasilikę manos rytojui, pastebėjo, kad ji sukirmijo ir dvokė. Ar negali ir krikščioniškasis gyvenimas kartais būti šiek tiek panašus į maną?
Tai, kas patirta vakar, nėra esminis dalykas šiandien. Būtent čia daugelis ir suklysta. Jie yra girdėję, kad pašvęstas gyvenimas ir bendravimas su Dievu turi didelę reikšmę. Jie „bando“ bendrauti su Dievu porą dienų, paskui savaitę praleidžia ir bando dar kartą, ir tai kartojasi nuolat. Pagaliau jie sako: „Nieko neišeina.“ Žinoma neišeis! Tokia religija gali tik padėti tapti nelaimingu. Tokiu būdu neįmanoma pasiekti prasmingo bendravimo su Dievu. Su Dievu svarbu bendrauti kasdien. Jėzus pasakė: „Jei kas nori eiti paskui Mane, teatsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka Manimi“ (Lk 9, 23).
Taigi Izraelio sūnūs rinko manos kas rytą tiek, kiek kiekvienam reikėdavo, nes, saulei įkaitinus, ji ištirpdavo (Iš 16, 21). Ar jūs kada nors gyvenime tenkinotės vakarine malda, pasimeldžiama prieš miegą? Daugelis pajunta, kad jų dvasinis gyvenimas labai pasikeičia, kai jie ima melstis ir skaityti Dievo Žodį ne vakare, o ankstų rytą. Pakinta jų maldų turinys, jie pajunta realų ryšį ir bendravimą su Dangumi, o melsdamiesi vakarais jie tik formaliai prašydavo atleidimo už nuodėmes ir praėjusios dienos klaidas. Taigi kiekvienos dienos rytą skirkite laiko pabūti vienam ir ieškoti Jėzaus Jo Žodyje ir per maldą.
Morisas L.Vendenas
