Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir Aš jus mylėjau. (Evangelija pagal Joną 15, 9)
Mažas berniukas Aberdine, Škotijoje, nelabai mėgo džiovintų slyvų, tačiau jo mama dažnai ragindavo jas valgyti, nes esą sveika. Kai vieną vakarą ji vėl patiekė desertui slyvas, berniukas užsispyrė. Mama prašė. Mama maldavo. Tačiau berniukas sėdėjo tvirtai suspaudęs lūpas ir sunėręs ant krūtinės rankas. Pagaliau, išvesta iš kantrybės, mama pasakė: „Jei nevalgysi šių slyvų, Dievas supyks!“ Tačiau berniukas vis tiek atsisakė valgyti, taigi buvo paguldytas miegoti.
Kiek suraukusi kaktą, mama jį apklostė ir nulipo laiptais žemyn. Staiga kilo įnirtinga audra. Už langų blykčiojo žaibai, per dangų grėsmingai nudundėjo griaustinis, namo stogą pliekė lietus. Mama tylutėliai užlipo laiptais ir pažvelgė į savo mažo berniuko miegamąjį, tikėdamasi pamatyti jį lovoje. Tačiau jis stovėjo prie lango. Spoksodamas į siaučiančią audrą, vaikas murmėjo: „Šitiek triukšmo dėl tų šlykščių slyvų“.
Tokie vaiko žodžiai mums gali sukelti šypseną ir tik liudyti, kiek jis mažai težinojo apie Dievą. Tačiau dažnai ir mes elgiamės labai panašiai. Net pasišventę krikščionys gali laikytis klaidingos nuomonės, kad jų nuodėmės pykdo Dievą.
Šis požiūris į Dievą remiasi ne meile, o baime. Kai mūsų krikščioniška patirtis pagrįsta baime, krikščioniškame gyvenime mažai telieka tikro džiaugsmo ir dinamiškos dvasinės jėgos.
Kitoks požiūris į krikščionišką gyvenimą viską pakeičia. Šventasis Raštas moko: „Dievas yra meilė“ (Jono pirmas laiškas 4, 8); „Amžina meile Aš pamilau tave“ (Jeremijo pranašystė 31, 3); „Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių“ (Jokūbo laiškas 1, 17).
Dievas yra geras, daro gera ir linki mums tik gera. Mūsų nuodėmės Dievo nesupykdo. Jos tik skaudžiai Jį žeidžia. Jis neįsiunta ant mūsų, kai nusidedame. Jo širdis būna sužeista, nes nuodėmė yra savaime destruktyvi. Mes naikiname patys save. Mes nepatiriame gyvenimo apstybės, kurią Jis siūlo (Evangelija pagal Joną 10, 10).
Didžiausia motyvacija gyventi maldingai yra suvokimas, kad nusigręždami nuo Jo meilės į kokius nors pigius, nuodėmingus malonumus, mes skaudiname mylintį Dievą, kuris atidavė už mus Savo gyvybę. Jam, kaip mylinčiam Tėvui, labai skaudu, kai mes per savo nepaklusnumą užsitraukiame negandas. Jis tetrokšta mums amžinos, tikros laimės.
Jeigu Jo meilė neišlaikys mūsų ištikimų, niekas negalės išlaikyti.
Markas Finlis
