Vienatvę gali jausti bet kuris žmogus. Yra netgi populiarus posakis – „vienišas minioje“. Vienatvė – tai skausmingas suvokimas, kad mes neturime prasmingų santykių su kitais. Tai pasireiškia vidine tuštuma, ilgesiu. Netgi būdami tarp būrio žmonių, nuo vienatvės kenčiantys asmenys jaučiasi apleisti, palikti, nesuprasti.
Vienatvė gali būti kaip retai užklystantis mūsų svečias arba tęstis ilgai ir skausmingai.
Iš kur atsiranda vienatvė?
- Tai gali turėti įtakos XXI amžius. Dabar sukurtos tokios technologijos, kad žmonės bendrautų daugiau ir paprasčiau, bet dažnai jos turi priešingą efektą – sukuria labai paviršutinišką mūsų bendravimą. Žmonėms nebereikia realių santykių, jie gauna viską iš televizijos ar interneto.
- Dažnai žmonės kenčia nuo vienatvės dėl psichologinių problemų: dėl to, kad save menkai vertina, kad santykiuose išgyvena įvairias fobijas.
- Kai kada žmonės kenčia vienatvę dėl susiklosčiusių aplinkybių, pvz., dėl kokių nors priežasčių gyvena atskirti nuo savo artimų žmonių.
- Vienatvę išgyvename ir dėl dvasinių problemų savo gyvenime. Žinomas teologas ir filosofas Augustinas yra pasakęs: „Dieve, tu mus sukūrei ir mūsų širdys neras ramybės iki tol, kol ją atrasime Tavyje.”
Kokias pasekmes turi vienatvė? Ji sukelia depresiją, įvairias kitas ligas. Kai kada žmonės savo vienatvę pradeda skandinti alkoholyje.
Kaip spręsti vienatvės problemas? Pirmiausia, reikia atrasti vienatvės priežastį, nes gydyti pasekmes būtų beprasmiška. Dalis problemos sprendimo būtų mąstymo pakeitimas. Reikia suprasti savo vertę ir tikslus. Kartais reikia atrasti drąsos ieškoti pagalbos pas specialistus ar susirasti bendravimui naujų žmonių. Vienas iš svarbiausių dalykų, sprendžiant vienatvės problemas, – patenkinti savo dvasinius poreikius. Mes turime pripažinti, kad mąstymą gali pakeisti tik bendravimas bei tinkamos literatūros skaitymas. Turbūt daugelis girdėjo, jog Šventasis Raštas yra knyga, kuri atsako į daugelį svarbių žmogaus gyvenimo klausimų. Dievo artybėje žmogus nesijaučia vienišas.
Daugeliu atvejų mes nesame pasmerkti kentėti vienatvę. Juk galime ieškoti sprendimo ir žingsnį po žingsnio žengti kitokių santykių, kitokio požiūrio keliu. Mes sukurti bendravimui, todėl visada kentėsime, jeigu neieškosime tinkamo santykio su savo artimais žmonėmis.
