Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių? Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus (Mt 7, 16–17).
Kartą vienoje vietovėje buvo suorganizuota didelė mugė. Už geriausius obuolius buvo skiriami specialūs prizai, o skelbimai apie šį konkursą išplatinti visoje apskrityje.
Kai kurie apskrityje gyvenantys žmonės visai nesidomėjo obuoliais. Jie nuplėšė skelbimus ir užmiršo apie konkursą. Bet kiti ėmė sukti galvą, kaip jiems gauti tokių obuolių, už kuriuos būtų paskirtas prizas.
Pavyzdžiui, ponas Tomkinsas buvo medžio drožėjas. Jis paėmė gabalėlį pušies ir išdrožė taisyklingos formos obuolį, paskui jį nušlifavo ir nudažė taip, kad jis atrodė kaip tikras.
Ponia Džouns išsiskubino į miestą pirkti verpalų. Ji numezgė obuolį. Kai ji baigė savo darbą, jos obuolys buvo lyg tikras, tiksliau, ji norėjo įpiršti jį kaip tikrą!
Vieni pagamino obuolius iš plastmasės, kiti numezgė vašeliu, treti pasiuvo iš medžiagos. Buvo ir tokių, kurie panaudojo molį, keramiką arba stiklą.
Tik nedaugelis atveže į mugę tikrus vaisius. Dauguma pateiktų konkursui obuolių iš išorės atrodė labai gražūs. Bet kai komisijos nariai, norėdami pažiūrėti, koks jų vidus, pabandė juos perpjauti, iš karto išaiškėjo klastotė.
Jei norite turėti obuolių, jums geriausia būtų rasti augančią obelį arba ją pasisodinti. Jei norite krikščioniškame gyvenime duoti tikrų vaisių, geriausia jums būti krikščioniu. Obelis veda obuolius todėl, kad ji – obelis, bet ne tam, jog obelimi taptų. Ir krikščionis elgiasi tinkamai todėl, kad jis – krikščionis, o ne tam, kad būtų krikščionis. Čia kalbama apie žmogaus dvasios esmę. „Bandymas pakeisti savo išorinį elgesį iš anksto yra pasmerktas žlugti. Jus veikiančio Dievo plano esmė yra ta, kad reikia pradėti nuo visų sunkumų šaltinio – širdies. Jei pasikeičia širdis, savaime atsiranda ir teisumo principai“ (Counsels on Diet and Foods (Dietos ir mitybos patarimai), 35 p.).
Morisas L.Vendenas
