Morisas L.Vendenas
Kai Manęs ieškosite, rasite Mane. Taip, jeigu visa širdimi Manęs ieškosite (Jer 29, 13).
3-ame Laiško romiečiams skyriuje apaštalas Paulius kalba apie žmones, kurie neišvengiamai paklysta, nes visiškai nesugeba ieškoti Dievo. Apaštalas rašo: „Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų“ (Rom 3, 11). Jei mes Jo ieškosime, rasime tik tada, kai ieškosime visa savo širdimi, bet svarbiausia yra tai, kad niekas nenori Dievo ieškoti. Kur reikia pradėti ieškoti? Mums pasiūlyta ieškoti, bet niekas neieško.
„Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kolei suranda? Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi.‘ Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“ (Lk 15, 8–10).
Pamestos drachmos palyginime Jėzus simboliškai mums parodo, kad mes galime būti pasiklydę ir to nesuvokti, ir nežinoti kelio atgal. O Dievas eina ir ieško tos pamestos monetos. Šiame palyginime minima, kad moneta buvo pamesta namuose, o ne kur nors gatvėje. Ir todėl galima pasakyti, kad ji buvo pamesta Bažnyčioje arba šeimoje. Anot palyginimo, ji buvo pamesta kažkur tarp rakandų, kurių visada būna Rytų šalių namuose, bet monetos vis ieškoma, nes ji vis tik yra vertinga, o vienos sielos vertė Dangaus akyse yra be galo didelė.
„Kai Manęs ieškosite, rasite Mane.“ Kaip? „Taip, jeigu visa širdimi Manęs ieškosite.“ Visa širdimi.
Svarbiausia yra tai, ar mes jaučiame, kad mums reikia Dievo, ar ne. Čia yra problemos esmė. Kai mes jaučiame, kad mums reikia Kristaus, mes Jį randame, o Kristus randa mus. „Dievas negali išvaduoti žmogaus, kol jis, suvokęs savo paties silpnumą ir atsikratęs pasididžiavimo savimi, neatsiduoda Dievo vadovavimui. Tada žmogus gali gauti dovaną, kurią suteikti Dievas visada yra pasirengęs“ (Su meile iš dangaus, 31-as skyrius).