VISADA UŽTARIANTIS

Todėl Jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. (Laiškas hebrajams 7, 25)

Kai Jokūbas de Ruras (Jacob de Roore) buvo suimtas ir 1569 metais atvežtas į Brugeso (Belgija) kalėjimą, jo likimas buvo nulemtas. Jis išdrįso skelbti religinius įsitikinimus, kurie ne visiškai atitiko bažnyčios tradicijos. O 1569 metais bažnyčia turėjo galią atimti gyvybę tiems, kurie jai kėlė grėsmę. Pažinojusieji šį žmogų apibūdino jį kaip dievobaimingą, inteligentišką, malonų ir iškalbingą. Jis sąžiningai ir sunkiai dirbo, mylėjo savo šeimą ir niekada niekam nebuvo padaręs nieko bloga. Jokūbas buvo audėjas, vėliau užsidirbdavo pragyvenimui gamindamas žvakes. Jokio oficialaus teologinio išsilavinimo jis neturėjo.

Pagrindinis Jokūbo kaltintojas buvo pranciškonų vienuolis Friaras Kornelis (Friar Cornelis). Jokūbas ištvermingai atlaikė ilgus tardymus, kurie vyko prieš jo egzekuciją. Jis paprasčiausiai pasitikėjo paprastu Šventojo Rašto mokymu kaip savo autoritetu.

Laukdamas egzekucijos, Jokūbas užrašė šiuos žodžius: „Mano karštai mylima ir išrinktoji žmona, noriu, kad žinotum, jog mano protas viską puikiausiai iškentė […], išskyrus tai, kad labai liūdžiu dėl tavęs ir vaikų, kadangi myliu tave ir juos iš visos širdies – taip, jog nieko nėra po dangumi, dėl ko panorėčiau jus palikti. Tačiau dėl Viešpaties ir Jo neregimų turtų mes turime išsižadėti visko.

Nesikrimsk dėl mūsų laukiančių išbandymų, o verčiau atmink, kaip ištikimai nuo pat pradžių turėjo kentėti nekaltas Avinėlis, Kristus Jėzus. Juk Viešpats pasakė: „Kas tik užgauna jus, tas užgauna Mano akies vyzdį“ (Zacharijo pranašystė 2,12).

Jokūbas mirė 1569 metų birželio 10 dieną. Jis buvo kupinas drąsos ir tikėjo, kad Jėzus jį užtaria danguje. Nors iš jo tyčiojosi ir šaipėsi, Jokūbas, kaip ir jo Mokytojas, išliko tvirtas. Nors jį mušė ir kankino, jis liko ištikimas. Nes mirdamas Jokūbas sėmėsi drąsos iš savo dangiškojo Vyriausiojo Kunigo.

Jėzus yra daugiau nei mūsų pavyzdys. Jis – daugiau negu mūsų mirštantis Gelbėtojas. Jis – mūsų gyvasis Atpirkėjas, mūsų Išvaduotojas, mūsų Vyriausiasis Kunigas. Jo jėga, drąsa ir tvirtybė šiandien gali būti mūsų. Tesuvokia jūsų tikėjimas Jo pažadų realumą. Atverkite Jam savo širdį. Leiskite Jo stiprybei plūsti į jūsų sielą. Tikėkite, kad Jo jėga dabar pat priklauso jums.

Jūsų visagalis Užtarėjas yra jūsų pusėje. Jis galingesnis už visas pragaro jėgas. Džiaukitės Jo visa nugalinčia stiprybe šiandien.

Markas Finlis