VISKAS ARBA NIEKO

Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį? Argi gali, broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir sūrus vanduo negali duoti saldaus (Jok 3, 11–12).

Krikščioniškame gyvenime iš dviejų įmanoma pasirinkti tik vieną dalyką: gyventi Kristuje arba ne, pasikliauti Kristumi arba tikėti savimi. Kitokios galimybės nėra. Mes negalime iš dalies kliautis Kristumi ir iš dalies savimi. Trečio varianto taip pat nėra.

Jei ateidami pas Kristų visiškai pasitikėtume Dievo jėga bei tikėtume jos galia nuolat, nebepultume į nuodėmę ar nepaklus­numą. „Kas tik gyvena Jame, tas nedaro nuodėmių“ (1 Jn 3, 6). Tačiau daugelis iš mūsų yra priversti prisipažinti, jog nuo tos dienos, kai atėjome pas Kristų, ne visada savo krikščioniškame gyvenime patiriame vien tik pergales. Mes pripažįstame, jog puolame, būna­me nugalėti ir esame priversti vėl iš naujo sugrįžti pas Dievą, kad gautume atleidimą. Savo krikščioniškame gyvenime mes svy­ruojame tarp nuolatinės priklausomybės nuo Kristaus ir priklausomybės nuo savo asmeninių jėgų. Štai todėl mūsų pergalės ne­trunka ilgai ir jas keičia pralaimėjimai. Jeigu šėtonas rado būdą prie manęs prieiti, vadinasi tą akimirką aš nebuvau tikėjimu susie­tas su Kristumi.

Biblija ne kartą sako, kad Jėzus nekentė nuodėmės. Kiekvie­nas nuodėmės pasireiškimas Jo sielai buvo kančia (Su meile iš Dangaus, 90 p.). Nuodėmės Jis negalėjo pakęsti (Selected Messages (Rinktinės žinios) 1 t., p. 322). Susidūrimas su blogiu neapsakomai skaudžiai paliesdavo Jo širdį. Kalbėda­mas apie nuodėmę, Jėzus negalėjo nuslėpti savo gilaus liūdesio (Su meile iš Dangaus, 69 p.).

Kai mes tikėdami susijungiame su Jėzumi, nuodėmė ir mums tampa nepakenčiama. Ji mums nebebus maloni (Messages to young people (Žinios jaunimui), p. 338). Į nuodėmę „jie pradėjo žiūrėti su pasibaisėjimu“ (Didžioji kova, 562 p.). Atnaujinta širdis nekenčia nuodėmės (Didžioji kova, 440 p.). Nuodėmingų norų buvimas parodo, kad siela nėra visiškai pasišven­tusi (Kalno pamokslas, 123 p.).

Jei pajutome, kad mus traukia nuodėmė, vadinasi liovėmės priklausyti nuo Dievo bei pradėjome pasikliauti savimi. Štai kodėl gundymuose mes puolame. Jeigu mes Juo pasitikime – pergalė ateina savaime, natūraliai.

Morisas L.Vendenas

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.