IV dalis
Susidarykite planą ir būkite nuoseklūs! Nors mes turime visada būti atviri Šventosios Dvasios vadovavimui, svarbu turėti ir preliminarų planą, kaip kasdien leisime laiką su Dievu. Tokiu būdu nubudę nesiblaškysime, mėgindami nuspręsti, ką tyrinėti.
Nėra gero ar blogo būdo Dievą pagarbinti. Svarbiausia tai daryti! Vis dėlto labai svarbu skirti laiko ir Biblijos tyrinėjimui, ir maldai. Negalime apleisti vieno dėl kito – šie abu dalykai eina kartu.
Aš paprastai Viešpaties garbinimą pradedu malda, nes man atrodo teisinga pradėti dieną pokalbiu su Dievu. Be to, noriu gauti Šventosios Dvasios palaimą, prieš pradėdama skaityti Jo Žodį.
Kadangi kasdien meldžiuosi dėl daugelio dalykų ir žmonių, susirašiau savo kasdienius maldų prašymus ant kortelių, dažnai su eilute iš Biblijos ant kitos kortelės pusės. Tada susiveriu korteles ant raktų žiedo, kad nė vienos nepamesčiau ir galėčiau visur nešiotis kartu. Kai gaunu atsakymą į kurį nors iš prašymų, nuimu kortelę nuo žiedo, perlenkiu ir įmetu ją į stiklinį indą ant lentynos. Matydama, kaip Dievas išpildo mano maldas ir stiklinis indas pamažu pildosi, jaučiu milžinišką padrąsinimą melstis ir toliau!
Viena mėgstamiausių maldos dalių man yra Dievo garbinimas. Jei žinau, kad niekam netrukdysiu, maldingam bendravimui skirtu metu giedu giesmes. Pranašystės dvasia mums sako: „Giedojimas yra toks pat garbinimas kaip ir meldimasis. Iš tiesų daugybė giesmių yra maldos.“
Kita mano mėgstama dalis yra malda pagal Jo Žodį. Noriu tai ypač pabrėžti! Manau, daugybė žmonių daug ko netenka, nes jie nemato ryšio tarp Dievo Žodžio ir savo maldos gyvenimo. Bibliją reikia ne tik skaityti; reikia ir melstis ją skaitant.
Dievo Žodyje yra tūkstančiai pažadų. Kai pradėsime suprasti Šventojo Rašto pažadus, mums niekada nepritrūks temų maldai.
Po maldos aš susitelkiu į Biblijos tyrinėjimą. Arba tyrinėju tam tikrą temą ar pasakojimą, arba seku kasdienį Šventojo Rašto skaitymo planą, pavyzdžiui, „Atgaivintas Jo Žodžio“, kuris palaiko mano iniciatyvą.
Mėgstu skaityti kryžmines nuorodas, taip pat pasitikrinti žodžius originalo – hebrajų arba graikų – kalbomis, kad geriau suprasčiau Biblijos ištrauką. Tai labai veiksminga! Vis dėlto, net jei taptume didžiausiais mokslininkais pasaulyje, bet neleistume Šventajam Raštui keisti mūsų širdžių ir gyvenimo, ką tuo pasiektume? Taigi skaitydama ir tyrinėdama Dievo Žodį, aš nuolat klausiu savęs: „Kaip galėčiau tai pritaikyti savo gyvenime šiandien? Ko šiandien Dievas nori mane išmokyti šia pastraipa? Kaip aš šiandien galiu tapti panašesnė į Jį?“
Aš taip pat mėgstu skaityti atitinkamą medžiagą iš knygos „Didžioji kova“ ar kitų Pranašystės dvasios šaltinių. Skaitydama tai kartu su savo Biblijos tyrinėjimo medžiaga, geriau suprantu ir dar labiau vertinu Dievo Žodį. Nors ir užaugau su visais šiais ištekliais panosėje, tik pastaraisiais metais atradau tas „aukso kasyklas“, kurias mes, adventistai, turime per įkvėptus Elenos Vait raštus. Tai neįtikėtina!
Žinoma, niekas negali pakeisti paties Žodžio galios. Nors šiais laikais yra daugybė populiarios Dievo garbinimui skirtos literatūros, labai svarbu neleisti, kad tai – ar netgi Pranašystės dvasios kompiliacijos, kad ir kokios galingos jos būtų, – sutrumpintų mūsų laiką, skiriamą Dievo Žodžiui. Niekas negali Jo pakeisti!
„Niekas taip nedidina intelekto, kaip Šventojo Rašto tyrinėjimas. Jokia kita knyga – tik Biblija, jos aiškios, kilninančios tiesos – gali sutaurinti mintis, padidinti mūsų gebėjimus. Jei Dievo Žodis būtų tyrinėjamas taip, kaip reikia jį tyrinėti, žmonės būtų išmintingesni ir kilnesni, jų siekiai būtų pastovesni, ką retai galima pamatyti šiais laikais.“
Norėdami sužinoti daugiau patarimų, kaip giliau tyrinėti Bibliją, paskaitykite nemokamą internetinę knygelę, kurią Armandas Miranda (Armando Miranda), Generalinės Konferencijos viceprezidentas, ir aš neseniai parašėme ir pavadinome „Atgaivintas Dievo Žodžio: trumpas Biblijos tyrinėjimo vadovas.“
(Elena Vait (Ellen White) (1827–1915) nors įgijusi tik trijų klasių išsilavinimą ir didžiąją jaunystės dalį buvusi silpnos sveikatos, tapo viena visų laikų produktyviausių rašytojų. Per savo gyvenimą ji parašė daugiau nei penkis tūkstančius straipsnių periodiniuose leidiniuose ir keturiasdešimt knygų. Šiandien daugiau nei šimtą leidinių galime rasti vien anglų kalba. Ji taip pat yra labiausiai verčiama negrožinės literatūros rašytoja moteris literatūros istorijoje. Žmonių gyvenimą keičiantis šedevras apie sėkmingą krikščionišką gyvenimą „Kelias pas Kristų“ išleistas daugiau nei 140 kalbų. Jos kūriniai apima daugybę temų, tarp jų religijos, ugdymo, sveikatos, šeimos ir socialinių santykių, pranašysčių, leidybos ir krikščioniško vadovavimo.)
Nors Elena Vait savęs niekada nevadino pranaše, ji matė save kaip „žinios nešėją“, ir jos kūriniai palietė milijonus žmonių Bažnyčioje ir už jos ribų. Juo daugiau skaitau jos darbus, tuo labiau ją vertinu ir tuo stipriau trokštu gilintis į Dievo Žodį ir pažinti Kristų. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, apsilankykite: http://www.whiteestate.org/ about/egwbio.asp
Aišku, svarbiausia kasdien ne sekti tam tikru planu ar metodu, bet kasdien nuosekliai skirti tam laiko, melstis ir tyrinėti Šventąjį Raštą, nuoširdžiai priimant tai, ko Dievas nori jus išmokyti.
Melody Mason
