V dalis
Atiduokite Dievui pagarbą, nes Jis iš tiesų yra Karalius! Pranašystės dvasia mums primena: „Turime artintis prie Dievo su pagarbia baime. Jo akivaizdoje angelai užsidengia veidus. Kerubai ir skaistūs, šventi serafai artinasi prie Jo sosto su didinga pagarba. Ar ne su dar didesne pagarba turėtume mes, ribotos, nuodėmingos būtybės, eiti pas Viešpatį, mūsų Kūrėją!“
Daugelis žmonių trokšta audiencijos su galingu ir įtakingu zulų karaliumi Pietų Afrikoje, bet tik nedaugeliui tai pavyksta. Prieš keletą metų Dievas suteikė retą galimybę vienam iš mano draugų praleisti su zulų karaliumi visą dieną, ir jiedu tapo gerais draugais. Vėliau, kai tekėjo karaliaus duktė, mano draugas buvo pakviestas į vestuves.
Galite įsivaizduoti, kokią pagarbą mano draugas rodė karaliui. Jis nenutraukė jų pokalbio, kad atsilieptų į telefono skambutį ar atrašytų tekstinę žinutę. Jis nenubėgo atlikti tai vienos, tai kitos užduoties. Jis tiesiog mėgavosi ta diena, kalbėjosi su karaliumi, norėdamas kuo geriau su juo susipažinti.
Jei tokią pagarbą rodome žemiškiems aukštą titulą turintiems žmonėms, ar neturėtume tokią pat pagarbą rodyti ir mūsų Viešpačiui, visatos Karaliui, kai su Juo susitinkame?
Mano draugė Leslė Ludi (Leslie Ludy) pasakojo vieną įvykį, nutikusį didžiajam reformatoriui Džonui Vesliui (John Wesley). Jis buvo pakviestas praleisti vakarą su lordu Baironu, pačiu garsiausiu žmogumi Anglijoje. Tai buvo didelė garbė, nes žmonės laukdavo daugybę mėnesių, kad galėtų susitikti su šiuo žmogumi. Tačiau vakarui dar nesibaigus, Džonas Veslis atsistojo ir atsiprašė, sakydamas, kad turi išeiti.
Lordas Baironas beveik įsižeidė.
– Kodėl taip anksti išeini? – paklausė jis. – Negi nesupranti, kad aš esu labai svarbus žmogus, ir daugybė žmonių maldauja, kad galėtų praleisti laiką su manimi prie vieno stalo?
Veslis atsakė:
– Nenoriu Jūsų įžeisti, lorde, ir jaučiuosi labai pagerbtas, kad galėjau pabūti kartu su Jumis. Bet dabar manęs laukia susitikimas su visatos Karaliumi, ir aš nedrįstu pavėluoti ir jaustis pavargęs.
Štai jums ir tikras gyvenimo pavyzdys apie savo svarbiausių dalykų laikymąsi! Galite pagalvoti: „Taip, bet juk jis galėjo padaryti išimtį. Juk Veslis ir pats buvo svarbus ir garsus žmogus. Jis galėjo pabendrauti su Dievu ir vėliau. Dievas tikrai būtų tai supratęs.“
Dievas supranta. Jis supranta, kad esame silpni, trapūs ir mums būtinas nuolatinis ryšys su Juo – ryšys, kuris turi būti stipresnis už visus žemiškus saitus ir daug svarbesnis už visas žemiškas garbes. Juk Jis yra karalių Karalius ir viešpačių Viešpats. Malda yra mūsų „dangiškasis susitikimas“ – pats svarbiausias iš visų. Praleidę jį, atsiduriame priešo žemėje.
Pranašystės dvasia sako: „Blogio tamsa apgaubia tuos, kurie paniekina maldą. Priešo kuždami gundymai skatina juos nusidėti. Ir visa tai įvyksta todėl, kad jie nesinaudoja Dievo duotąja teise melstis.“
Melody Mason
