VI dalis
Būkite su Dievu visą dieną. Net ir baigus rytinį Viešpaties pagarbinimą, Dievas nori vaikščioti su mumis, pasilikti su mumis, laikytis mūsų. Kaip Henochas, turime išmokti kiekvieną dieną vaikščioti su Dievu. Kai iškyla problemos ir mums reikia išminties, turime melstis. Iš tiesų, „mes galime būti taip arti Dievo, kad kiekvieno netikėto išbandymo metu mūsų mintys atsigręžtų į Jį taip natūraliai, kaip gėlės gręžiasi į saulę“.
Elena Vait, kreipdamasi į pastorius ir bendruomenių vadovus, kalbėjo griežtai: „Niekas neturi manyti, kad yra pernelyg užsiėmęs, kad melstųsi, per daug pasinėręs į darbus, kad retkarčiais skirtų penkiolika minučių Dievo patarimo ieškojimui. Mano broliai, pasidarykite visiškai priklausomi nuo Dievo [visą dieną]. Jei taip nesielgiate, metas sustoti. Sustokite ten, kur esate, ir pakeiskite savo reikalų tvarką.“
Mūsų ketinimai gali būti geri (dažniausiai taip ir yra), bet kai tie geri ketinimai neperkeliami į gerą mokinystę, dažniausiai dėl to kaltas mūsų sąmoningo apsisprendimo trūkumas. Tad išmokime daryti tai apgalvotai!
Artimi, gilūs santykiai su Dievu neatsiras netyčia ar tik retkarčiais su Juo kalbantis. Turime skirti laiko sąmoningam jų kūrimui. Laikykime Dievui skirtą laiką šventu, nes jis priklauso Dievui, kaip ir mūsų dešimtinė. Prisiminkite, Danieliui garbinimas ir malda buvo tokie svarbūs, kad jis buvo pasiruošęs geriau kristi į liūtų duobę, nei jų atsisakyti! Ar mes esame šiandien taip pasišventę?
Žengdami į priekį, išdrįskime kiekvieną dieną Dievui skirti pirmąją vietą! Juk Jis nėra bet kas. Jis mūsų Išgelbėtojas ir Karalius!
Melody Mason
