Morisas L.Vendenas
Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose!“ (Lk 19, 5)
Daugelis krikščionių girdėjo apie Jericho miestą. Jų atmintyje išliko dar vaikystėje girdėti pasakojimai apie šią vietovę. Senajame Testamente aprašoma, kaip Jozuės laikais Jerichas buvo sugriautas. Buvo ištartas prakeikimas, ir todėl senasis miestas niekada nebuvo atstatytas. Vėliau buvo pastatytas naujas miestas, kuris ir šiandien ten stovi. Į tą miestą vyko gailestingasis samarietis, padėjęs žmogui, kai šiam reikėjo pagalbos. Prie šio miesto sienos sėdėjo aklas elgeta Bartimiejus ir prašė išmaldos. Šiame mieste gyveno Zachiejus, žmogus, kuris buvo žemo ūgio.
Zachiejaus istorija nepaprastai įdomi. Joje atsispindi visas realaus gyvenimo dramatizmas. Tame pasakojime yra ir komiškų vietų, ir gilaus dvasinio turinio, jame parodytas tikrojo Dievo ieškotojo paveikslas.
Zachiejus buvo muitininkų viršininkas, turtingas žmogus. Prisiminę, kaip mūsų laikais žmonės žiūri į mokesčių rinkėjus, galbūt suprasime, kaip Jericho gyventojai žiūrėjo į Zachiejų. Jis buvo ne šiaip muitininkas, o muitininkų viršininkas. Muitininkai buvo apgavikai, jie krovėsi turtus kitų sąskaita. Zachiejus irgi buvo vagis. Galime įsivaizduoti, kaip jis vienišas guli naktį savo guolyje ir įdėmiai žiūri į savo gobelenus, kuriuos jis tikriausiai iš ko nors atėmė ar pasisavino, ir galvoja apie tai, ar jis išsivaduos kada iš tos tuštumos, kuri slegia širdį. Zachiejus kažkur atsitiktinai girdėjo apie Jėzų, kuris priima kiekvieną pas Jį atėjusį, kuris padeda muitininkams ir nusidėjėliams. Zachiejaus širdyje jau pradeda rusenti viltis, kad ir jis gali rasti ramybę. Netrukus į miestą ateina Jėzus.
Šiek tiek juokingai atrodė Zachiejus, mokesčių rinkėjų viršininkas, kai kartu su gatvės vaikigaliais ropštėsi į medį. Tačiau tai, kad jis tai padarė, mums jau daug sako. Jeigu žmogui iškyla klausimas – gyventi ar mirti, – jis pamiršta savo drovumą, netikrą gėdą ir panašius dalykus. Tai rodo, kad ir pats Zachiejus iš tikrųjų jautė atsidūręs kritiškoje padėtyje, ir todėl pripažino, kad jam reikia pagalbos, kurią galėjo suteikti tik Jėzus. Kai suvokiame, kad mums reikia Kristaus, mums jau niekas nebesvarbu, niekas nesutrukdys nueiti pas Jį.
