Kiekvieną jaunatį ir kas šabą visa žmonija ateis Manęs pagarbinti, – sako VIEŠPATS. (Izaijo pranašystė 66, 23)
„Reader’s Digest“ išspausdino straipsnį apie velionį Harvį Peniką (Harvey Penick). Mano dėmesį atkreipė pirmosios jo eilutės: „Devyniasdešimtmečiui golfo profesionalui Harviui Penikui sėkmė atėjo gana vėlai“. Jo pirmosios knygos apie golfą „Harvio Peniko mažoji raudonoji knygelė“ buvo parduota daugiau kaip milijonas kopijų. Leidėjų nuomone, tai viena iš visais laikais perkamiausių knygų apie sportą. Labai įdomi pati istorija, kaip buvo išspausdinta ta knyga.
Harvis Penikas parašė ją tikrai ne dėl pinigų. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Panikas nusipirko sąsiuvinį raudonais viršeliais ir pradėjo užsirašinėti savo pastabas apie golfą. Beveik 70 metų jis nerodė to sąsiuvinio niekam kitam, išskyrus sūnų. 1991 metais Penikas parodė jį vietiniam rašytojui ir paklausė, ar, jo nuomone, tai verta išspausdinti. Užsidegęs rašytojas susisiekė su leidybos milžinu „Simon and Shuster“. Kitą savaitę leidėjai sutiko sumokėti 90 000 dolerių avansą.
Džiūgaujantis rašytojas pranešė šią žinią Peniko žmonai. Kai vėliau tą vakarą rašytojas sutiko Peniką, senukas atrodė susirūpinęs. Jis ėmė dejuoti, kad jam reikia apmokėti krūvas sąskaitų už medikų paslaugas ir jis niekaip neišgalįs sumokėti „Simon and Shuster“ jų prašomo avanso, kad šie išleistų knygą. Rašytojas paaiškino, jog tai jis pats, Penikas, gausiąs tuos pinigus.
Sabatos dieną Dievas duoda mums amžinybės „avansu“. Kiekvieną sabatą dangus paliečia žemę. Žydų rašytojas Abraomas Hešelis (Abraham Heshel) vaizdžiai pasakė, kad sabata yra „rūmai laike“. Sabata kviečia mus iš laiko tėkmės į amžinybę. Ji kviečia mus įžengti į Dievo dangišką poilsį, jau šiandien patirti dangišką jausmą. Ji kviečia mus į bendravimą su savo Kūrėju – bendravimą, kuris tęsis amžinai. Sabata – tai žengimas į amžinybę. Nueiti teks ilgą kelią, tačiau sabata yra pirmas žingsnis.
Ar pašėlęs gyvenimo ritmas gali mus taip išsekinti, kad per sabatą nebepajėgsime atnaujinti bendravimo su Dievu? Ar gyvenimo stresuose sabata, užuot buvusi artimas bendravimas su Dievu, gali tapti tik paviršutinišku pašlovinimu? Ar gali būti, kad Dievas kviečia mus į kažką gilesnio, kažką platesnio, kažką aukštesnio ir kažką didesnio, negu patyrėme lig šiol?
Dievas trokšta, kad mes įžvelgtume sabatoje naują gilią prasmę. Jis labai nori, kad patirtume tikrą širdies atgimimą. Ar girdite, kaip Jis šiandien kalba jūsų širdžiai?
„Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: Aš jus atgaivinsiu!“ (Evangelija pagal Matą 11, 28).
Mums, kaip ir Harviui Penikui, duotas avansas. Ne 90 000 dolerių nuo „Simon and Shuster“, o mylinčio dangiškojo Tėvo amžinybės avansas sabatoje, kuri kupina dangiškų palaiminimų.
Markas Finlis
