ŽVĖRIES ŽENKLAS NURODO Į JĖZŲ

Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženk­linsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas (Apr 7, 3).

Sykį Kalifornijoje pravedinėjome keletą atvirų susirinkimų. Pamaldose turėjo dalyvauti ir mūsų kvartetas, kuris vadinosi „Pranašystės balsas“. Giedotojai norėjo žinoti, kokia mūsų pamokslo tema, kad parinktų atitinkamų giesmių. Kai pasakėme, kad pamokslo tema yra apie žvėries ženklą, jų veidai iškart ištįso ir mes supratome, kad apie tai jie mažai teturi giesmių. Manau, kad tai kai ką reiškia. Giedoti apie žvėries ženklą būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu šioje temoje pabrėžtume teigiamą pusę.

Apreiškimo knygoje (14, 1–5) aprašyta žmonių grupė, kurie gyvena žemės istorijos pabaigoje. Šie žmonės išsaugojo ištiki­mybę Dievui ir liko Jo pusėje. Pasakyta, jog jie lydi Avinėlį, kur tik Jis eina ir kad jie yra skaistūs prieš Dievo sostą. Apie šią žmonių grupę rašoma ir kitame šios knygos tekste (žr. Apr 7, 1–4). Atkreip­kite dėmesį į tai, kad abiejuose tekstuose sakoma, jog jų kaktose buvo Dievo vardas.

Apreiškimo knygoje (13, 1–9) aprašoma ir kita žmonių grupė. Jie garbina ir seka žvėrį. 16-oje eilutėje sakoma, jog ši antroji žmonių grupė taip pat priima ženklą ant kaktos ir ant dešinės ran­kos. Pabaigos metu bus dvi priešingos grupės: viena – užants­pauduota Dievo, o kita – turinti kaktoje ar ant dešinės rankos žvėries ženklą.

Tyrinėjant visą istoriją, datas, pranašystes ir tekstus, šis klau­simas gali atrodyti sudėtingas. Tačiau jį galima pateikti ir labai paprastai, suprantamai net vaikams. Kristaus atėjimo metu mes turėsime ant kaktų arba Dievo vardą, arba žvėries ženklą. Šis ženk­las gali būti ir ant rankos. Yra tik du pasirinkimai arba dvi grupės. Trečios, neutralios grupės, kuriai šiandien daugelis save priskiria, nebus. Taigi ši žinia išreiškia Jėzaus norą, kad mes apsispręs­tume. Jis duoda mums laiko, yra kantrus ir dirba su mumis. Ateis diena, kai kiekvienas žmogus bus priverstas apsispręsti: ar stoti Dievo pusėn, ar sukilti prieš Jį. Būtent nuo mūsų pasirinkimo pri­klausys mūsų amžinasis likimas.

Morisas L.Vendenas