1 diena. Įsišakniję Biblijoje: mūsų nepajudinamas pamatas

← Įžanga · Visi skaitiniai · 2 diena →

Lapkričio 7 d., pirmoji sabata · Autorius Erton C. Köhler

Tik tie, kurie stato ant to, kas nepajudinama, išliks tvirti. O šiandien yra tik vienas nepajudinamas pamatas – Dievo Žodis. Kai viskas aplink mus dreba – jis stovi. Kai ideologijos keičiasi – jis stovi. Kai griūva struktūros – jis išlieka.

„Įsišakniję Biblijoje, susitelkę į misiją“ – tai daugiau nei šūkis. Tai kompasas, kuris šiuo lemtingu metu veda adventistų judėjimą. Kol pasaulis dreifuoja besikeičiančių įsitikinimų jūroje, Likučio Bažnyčia gali tvirtai stovėti tik tada, kai yra įtvirtinta amžinajame Dievo Žodžio pamate.

Gyvename nestabiliame pasaulyje. Sienos keičiasi, tiesos pervadinamos, o vertybės prarandamos. Abejonių lietus lyja be perstojo, iškreiptos tiesos upės užlieja milijardus ekranų, o reliatyvizmo vėjai virsta abejingumo uraganais. Šios neapibrėžtumo lavinos akivaizdoje neišvengiamai kyla klausimas: ar yra kas nors, kas nesikeičia? Ar yra pamatas, kuris išlieka tvirtas?

Jėzus atsako labai aiškiai. Evangelijoje pagal Matą 7, 24–27 Jis papasakoja palyginimą apie du statytojus – vieną išmintingą, kitą kvailą. Abu stato. Abu patiria audras. Tačiau tik vienas namas lieka stovėti. Kas lemia skirtumą? Pamatas.

Vienas stato ant uolos, o kitas – ant smėlio. Graikiškas žodis petra reiškia tvirtą, gilų, nepajudinamą uolos masyvą. Toks yra Dievo tautos pamatas – gyvas ir amžinas Dievo Žodis. Apaštalas Paulius rašo: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus būtų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui.“ (2 Tim 3, 16–17)

Šventasis Raštas nėra tik viena knyga tarp daugelio – tai amžinybės pamatas.

Namas gali būti gražus, architektūra drąsi, o interjeras modernus – jis gali atrodyti įspūdingai. Tačiau jei jis pastatytas ant smėlio, jis sugrius. Tik tie, kurie stato ant to, kas nepajudinama, išliks tvirti. O šiandien yra tik vienas nepajudinamas pamatas – Dievo Žodis.

Dievo įkvėptas Žodis

2 Tim 3, 16 apaštalas Paulius sako, kad Raštas yra „Dievo įkvėptas“ (angl. k. inspiration). Graikiškas žodis theopneustos pažodžiui reiškia „Dievo iškvėptas“ (angl. k. God-breathed). Tai primena kūrimą. Tas pats Dievas, kuris įkvėpė gyvybę Adomui, įkvėpė tiesą ir Šventojo Rašto puslapiams. Biblija nėra tik žmonių parašyta knyga – tai dangiškas įkvėpimas, perteiktas žmogiška kalba. Tai ne įsakymai apie dievišką galią, bet dieviškas įkvėpimas, išreikštas per žmonių žodžius.

Šis įkvėpimas nėra tik poetinis ar dalinis – jis yra pilnas komplektas. Žodis buvo suformuotas Šventosios Dvasios, apreikštas Dievo, užrašytas pasišventusių žmonių ir per šimtmečius išsaugotas tikėjimo ir pasiaukojimo.

Elena Vait rašo: „Dievas rūpinasi mumis kaip intelektualiomis būtybėmis, ir Jis davė mums savo Žodį kaip žibintą mūsų kojoms ir šviesą mūsų takui.“ (Review and Herald, Aug. 21, 1888, par. 6.) Net ir šiandien, kultūrinės tamsos ir ideologinių audrų metu, Dievo Žodis vis dar ryškiai šviečia, nukreipdamas aiškiu ir doru keliu.

Šiandien balsai skamba visur – ekspertai, algoritmai, tendencijos – tačiau nė vienas jų neturi Amžinojo autoriteto. Todėl Biblijos nereikia tobulinti – ją reikia taikyti. Jos nereikia perinterpretuoti tam, kad įtiktų kultūrai – ją reikia skubiai skelbti, kad būtų pakeistos širdys.

2023 m. organizacijos „Open Doors“ ataskaita atskleidė, kad daugiau nei 360 milijonų krikščionių visame pasaulyje patiria stiprų persekiojimą, dažnai vien dėl to, kad turi ar dalijasi Biblija. Kai kuriose šalyse Šventojo Rašto turėjimas laikomas nusikaltimu valstybei. Kitose – stebėjimo sistemos praneša valdžiai, kai internete atidaromi bibliniai tekstai. Kai kur net bažnyčių pastatuose įrengiamos valstybinės kameros.

Atkreipkite dėmesį – jei Dievo Žodis būtų nereikšmingas, jis nekeltų tokios baimės. Priešas supranta jo galią – ir Dievo tauta turi jį suprasti.

Pakankamas Žodis

2 Tim 3, 17 sako, kad Dievo Žodis padaro Dievo žmogų „tobulą, pasirengusį kiekvienam geram darbui“. Graikiškas žodis artios reiškia užbaigtą, visiškai paruoštą, visiškai tinkamą. Kitaip tariant, Biblija yra pakankama. Jai nereikia papildymų ar pagražinimų. Ji formuoja charakterį, veda į išgelbėjimą ir palaiko misiją.

Per istoriją daugybė religinių judėjimų sudužo todėl, kad atsisakė Šventojo Rašto. Kiti atsigręžė į žmonių tradicijas, mistines vizijas ar teologines madas. Tačiau ištikimybė Biblijai visada buvo tikrosios krikščionybės ašis, ir paskutiniais laikais bus ne kitaip. Elena Vait rašo: „Jei žmonės įsisąmonintų taip aiškiai Šventajame Rašte išdėstytą tiesą apie žmogaus prigimtį ir mirusiųjų būseną, tai spiritizmo reikalavimuose ir reiškiniuose jie įžvelgtų šėtono darbą, jo jėgą, ženklus ir klaidinančius stebuklus.” (Didžioji kova, 2023, p. 484) Šventasis Raštas visuomet buvo pakankamas. Problema ta, kad daugelis jį atmetė arba iškraipė padarydami jį sau palankų.

Todėl reikia aiškiai pasakyti: pasaulinė Septintosios dienos adventistų bažnyčios misija remiasi ne žmogiškomis strategijomis, bet Dievo Žodžiu. Mes esame Žodžio tauta. Ir visur, kur Biblija yra centre, dangus daro stebuklus, pranokstančius žmogaus vaizduotę.

119 Psalmėje, 105 eilutėje skaitome: „Tavo Žodis – žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.“ Žodis “žibintas” hebrajiškai ner reiškia mažą aliejinį žibintą, kuris apšviečia vieną žingsnį tamsiame take. Dievo Žodis nežada parodyti visos ateities, bet jis duoda šviesą kitam žingsniui – ir to pakanka.

Žodis yra praktiškas

Jėzaus palyginimas Mato 7 skyriuje yra labai aiškus: skirtumas tarp žlugimo ir ištvermės slypi paklusime Žodžiui. Neužtenka jį žinoti – turime juo gyventi. Neužtenka girdėti – turime jį įgyvendinti praktiškai. Bažnyčią stiprina ne kūrybiškos idėjos, bet paklusnus tikėjimas. Stabilumas kyla ne iš biblinio žinių kiekio, bet iš paklusimo Dievo Žodžiui ir bendrystės su Juo Jo malonės šešėlyje. Todėl, kai paskutinių laikų adventistų bažnyčia susidurs su persekiojimu, išbandymais ir tikrinimu, tik tie, kurie tvirtai stovi ant Dievo Žodžio pamato, išliks nepajudinami.

2017 m. centrinę Meksikos dalį sukrėtė 7,1 balo žemės drebėjimas. Daugelis modernių pastatų sugriuvo, tačiau kai kurie senesni statiniai liko stovėti. Inžinieriai aiškina, kad paslaptis slypi giliame ir tvirtame pamate. Tas pat galioja ir Bažnyčiai. Bažnyčią išlaiko ne tai, kas matoma paviršiuje, bet tai, kas yra apačioje. O yra tik vienas pamatas, kuris niekada nenuvilia – Dievo Žodis.

Biblija nėra knyga skirta vien tik teologinėms diskusijoms. Ji yra vadovas kasdieniam gyvenimui. Ji formuoja tai, kaip elgiamės su žmonėmis, kaip valdome išteklius, kaip reaguojame į krizes ir kaip priimame sprendimus. Kiekviena gyvenimo sritis, kuri nėra pagrįsta Biblija, yra pažeidžiama ir gali žlugti.

Ar Biblija vis dar yra pakankama mums?

Esminis klausimas nėra tai, kiek Biblijų turime, bet ar iš tikrųjų stovime ant Dievo Žodžio pamato. Yra skirtumas tarp eilučių įsiminimo ir priklausomybės nuo Žodžio. Likučio Bažnyčia bus atpažinta ne vien iš teisingų doktrinų išpažinimo, bet iš gyvenimo sandoroje su apreikšta tiesa.

Tie „kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą.“ (Apr 12, 17) Jie nekompromituos Dievo Žodžio autoriteto. Biblija yra mūsų: moralinis kodeksas, pranašiškas pamatas, misijos vadovas ir dieviškas meilės laiškas.

Kai viskas aplink mus dreba – jis stovi. Kai ideologijos keičiasi – jis stovi. Kai griūva struktūros – jis išlieka. Biblija yra vienintelė knyga, kuri skaito žmogaus širdį tuo pat metu, kai pati yra skaitoma.

Sugrįžkime prie Žodžio

Šiandien Dievas kviečia vadovus, šeimas, jaunimą, vyresniuosius, vaikus, mokytojus ir pamokslininkus sugrįžti prie pamato. Bažnyčiai yra tik viena ateitis – ant Uolos. Misijai yra tik viena galia – Dievo Žodis.

Ar atstatysi savo gyvenimą ant Šventojo Rašto? Ar kiekvieną tarnystės planą, šeimos sprendimą ir finansinį žingsnį pavesi principui: „Taip sako Viešpats“?

Tuomet atsikelk. Iš naujo pasišvęsk. Sugrįžk prie Žodžio. Melskis su atversta Biblija. Priimk sprendimus atsižvelgdamas į Biblijos mokymą. Pamokslauk su Biblija savo širdyje. Nes tik tie, kurie yra įsišakniję Biblijoje ir susitelkę į misiją, išliks stovėti.

Maranata!

← Įžanga · 2 diena →