Sienų statymas
II dalis Mūšio plano kūrimas. Ankstesniuose skyriuose kalbėjome apie būtinybę stiprinti sienas, apie dvasinių įtvirtinimų svarbą ir apie daugybę spragų, per kurias priešas kėsinasi įsibrauti į mūsų gyvenimą. Dabar atėjo metas pasiimti mūsų dvasinius ginklus ir pradėti užtaisyti tuos įtrūkimus, kad sienos ir vėl taptų stiprios. Šis dvasinių sienų atstatymo procesas nebus užbaigtas per vieną…
Read MoreVažiuokime ir padarykime Šiauliuose
Pirmadienio rytą visi susirinkome ir pradėjome pirmąjį fizinį darbą – dažymą. Keletas pirmokų kartu su patyrusiais vyrais buvo palaiminti įsitraukti į komandinio darbo reikalaujantį veiksmą. Gerai išnaudojome mums skirtą laiką, kad susipažintume vieni su kitais ir pamatytume tikruosius kiekvieno iš mūsų charakterius per tas valandas, kai buvome už bažnyčios ribų. Maistas buvo tikras malonumas ir…
Read MoreSienų statymas
I dalis Dėl tavęs bus prikelti senieji griuvėsiai, tu atstatysi praeities amžių mūrus. „Spragų taisytoju, nugriautų sodybų atstatytoju“ tu būsi vadinamas. (Izaijo 58, 12) Keliaudama po Trečiojo pasaulio šalis, matydavau sukrečiančių prastos mitybos padarinių. Nusilpę dėl prasto maitinimosi žmonės dažnai serga. Nesvarbu, kuo užsikrečia. Jų kūnai neįstengia atsilaikyti prieš bet kokį fizinį puolimą, nes negavęs…
Read MoreDvasinių spragų ieškojimas
VII dalis Aplaidumo arba darbų neatlikimo nuodėmės. Mes dažnai sveikiname save, kai nedarome kokių nors neteisingų dalykų, bet nepastebime, ko nedarome teisingai. Aplaidumo nuodėmės požiūriuose ir gyvenimo būde, kuriam Dievas mus pakvietė, yra tokios gausios, kad vargu, ar pavyktų jas visas išvardyti. Vis dėlto kai kurios ypatingai ryškios aplaidumo spragos yra trūkumas nuoširdaus siekimo Dievo…
Read MoreDvasinių spragų ieškojimas
VI dalisŠėtono tvirtovės. Yra dalykų, į kuriuos mes, kaip Biblija tikintys krikščionys, niekada neturėtume įsitraukti! Protus iškreipiantys narkotikai, tabakas, alkoholis ir visos kitos medžiagos, prie kurių priprantama; tarimasis su aiškiaregiais; taro kortos; horoskopai; hipnozė, spiritizmo seansai; vidža lentelės, emblemos su kaukole ir sukryžiuotais kaulais ant drabužių; ir visos kitos okultinio pasaulio veiklos yra griežtai draudžiamos…
Read MoreDvasinių spragų ieškojimas
V dalis Nedievobaimingi santykiai. Tokie santykiai gali atrodyti tokie pat nekalti kaip ir „ko priklausomybės“ santykiai, kai mūsų laimė priklauso ne nuo Dievo, bet nuo kito žmogaus meilės ir dėmesio. Tai taip pat ir daugybė kitokių nederamų nebiblinių santykių, kuriuos užmegzti mums gali kilti pagunda. Dažniausios santykių spragos kyla iš nederamo bendravimo su priešinga lytimi…
Read MoreDvasinių spragų ieškojimas
IV dalis Nedievobaimingi pokalbiai. Apie šias spragas taip pat mažai kalbame, nors jos yra gan paplitusios net ir nuoširdžių krikščionių gyvenime. Jos apima (nors tuo nesibaigia) paskalas – net ir dvasines paskalas, kurias pateisiname, motyvuodami, jog norime pamokyti kitus; užgaulų sarkazmą; kritiką; apkalbinėjimą; nejautrų kitų žmonių teisimą; skundus; murmėjimą; reikalo išpūtimą; melavimą; nederamą flirtavimą; vulgarią…
Read MoreDvasinių spragų ieškojimas
III dalis Nedievobaiminga mąstysena. Tai labai paplitusi nuodėmė šių dienų krikščionybėje dėl tariamo pagarbumo jai. Nors amoraliu ir negarbingu elgesiu mes bjaurimės, mūsų minčių nuodėmės dažnai lieka neišpeiktos. Kodėl? Nes, rodos, visi su jomis sunkiai kovoja! Kaip kas nors gali moralizuoti dėl jų, kai mes visi esame kalti? Taip, ši sritis, jeigu nebus ištyrinėta, gali…
Read MoreDvasinių spragų ieškojimas
II dalis Neišpažintos nuodėmės. Tai apima viską, ką padarėme negera Dievui, Jo Įstatymui ar kitiems ir neatitaisėme.Stabai. Šiuo atveju kalbu ne apie iškaltus stabus. Turiu omenyje viską, kas stoja skersai kelio tarp Dievo ir mūsų, ar ką nors, svarbesnį už Dievą mūsų gyvenime. Jei turime tokį stabą, jis dažnai eikvos mūsų dėmesį ir mintis, kuriuos…
Read MoreDvasinių spragų ieškojimas
I dalis Savo mūrdaužių jėgą jis atgręš į tavo sienas, tavo bokštus sutrupins savo kirviais. Jo žirgų bus tokia daugybė, kad jų sukeltos dulkės apdengs tave. Nuo raitelių, ratų ir vežimų ūžesio drebės tavo sienos, kai jis žengs pro tavo vartus, kaip daro žengiantys į pralaužtą miestą. (Ezechielio 26, 9–10) Dabar, kai aiškiai atskyrėme Dievo…
Read MoreDievo Žodis – tikrojo charakterio išbandymas
V dalis Ganytojas prieš riaumojantį liūtą. Jono 10, 11–15 apibūdina Kristų kaip Gerąjį Ganytoją, už avis guldantį gyvybę. Kaip mūsų Ganytojas, Jis rūpinasi net pačiais nereikšmingiausiais dalykais, yra budrus, visada kreipiantis dėmesį į savųjų reikmes, niekad nepavargstantis ir nemiegantis. Jis visada meiliai žvelgia į savo aveles, pasiruošęs stoti į kovą ir nugalėti bet kokį priešą,…
Read MoreDievo Žodis – tikrojo charakterio išbandymas
IV dalis Jaunikis prieš šiurkštų sutuoktinį. Visame Šventajame Rašte Kristus vadinamas mylinčiu jaunikiu. Mylintis jaunikis yra kantrus klausytojas, meilus, švelnus gynėjas ir gelbėtojas, pasiruošęs paaukoti savo gyvybę, greitai atsakantis į savo jaunamartės prašymus, nuolat kalbantis meilės ir gerumo žodžiais, nuolat besimeldžiantis už savo mylimąją. Priešas yra it šiurkštus sutuoktinis: nekantrus, šaltas ir išpuikęs, niekad nepatenkintas,…
Read MoreDievo Žodis – tikrojo charakterio išbandymas
III dalis Auklėjimas prieš prievartą. Hebrajams 12, 5–7 lygina dievišką auklybą su mylinčio, rūpestingo Tėvo auklėjimu. Toks auklėjimas išreiškiamas švelniai, su meile. Jis sumažinamas iki poreikio lygmens, suteikia daugiau jėgų ir sveikatos, visada išreiškiamas su susitaikymo viltimi ir skatina dar gilesnį artumą su Dievu. Priešas visada veikia tik prievarta. Jis yra žiaurus, piktas, griežtas, pavojingas,…
Read MoreDievo Žodis – tikrojo charakterio išbandymas
II dalis Šviesos Tėvas prieš melo tėvą. Jokūbo 1, 17 parašyta, kad Dievas yra šviesybių Tėvas, „kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų“. Šventajame Rašte šviesybių Dievas yra apibūdinamas kaip gerų ir tobulų dovanų Davėjas, gailestingas, kantrus, švelnus, greitas atleisti, suteikiantis apsaugą, galintis ir norintis mus išgelbėti, švelnus Išgelbėtojas iš visų mūsų tykančių pinklių. O…
Read MoreDievo Žodis – tikrojo charakterio išbandymas
I dalis Ši santrauka, sudaryta mano draugės Leslės Ludi, palygina mūsų Išgelbėtojo charakterį su mūsų naikintojo šėtono charakteriu. Suprasdami šiuos skirtumus, mes galėsime greičiau ir tiksliau atpažinti savo dvasinių sienų silpnąsias vietas ar spragas, kurios labai dažnai yra tik melas, iškraipantis tikrąjį Dievo charakterį. Šviesa prieš tamsą. 1 Petro 2, 9 parašyta, kad Dievas pašaukė…
Read MorePavojingi tiesos iškraipymai
II dalis „Daug krikščionių šiandien gyvena nuolatinėje nerimo būklėje, iš visų pusių apsupti priešų. Aplink mus nėra saugančių sienų, ir mes esame bejėgiai prieš šėtono puolimą. Todėl gyvename, jausdami pyktį Dievui už tai, kad leido mums nutikti blogų dalykų, visai pamiršdami, jog turime priešą, pasiryžusį mus sunaikinti; ir jis laimės, jei mes paliksime savo mūšio…
Read MorePavojingi tiesos iškraipymai
I dalis O jei žmonės jums sakys: „Kreipkitės į vėles ir būrėjus, kurie šnabžda ir dūsauja! Argi neturėtų tauta atsiklausti savo dievų, tartis su mirusiaisiais dėl gyvųjų mokymo ir liudijimo?“ – be abejo, taip kalbantieji neregės aušros! (Izaijo 8, 20; kt. vert.: Jei jums sako: „Klauskite mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir būrėjus, kurie jums murma ir…
Read MoreVisapusiška širdies reforma
II dalis Elena Vait rašo: „Daugelis klausia: Kaip man paklusti Dievui? Jūs trokštate atsiduoti Jam, bet esate doroviškai per silpni, pavergti abejonių, o įpročius valdo nuodėmė. Jūsų pažadai ir pasiryžimai netvirti lyg birus smėlis. Jūs negalite valdyti savo minčių, savo ketinimų, savo jausmų. Matydami savo neįvykdytus pažadus, jūs pradedate nebetikėti savo nuoširdumu. Tai verčia jus…
Read MoreVisapusiška širdies reforma
I dalis Zambijoje yra nepaprasta upė, pavadinimu Luapula. Tai reiškia „kertanti skersai“. Upė gavo tokį pavadinimą, nes ji kerta vieną ežerą, tada kalnus ir slėnius, po to kitą ežerą ir vėl slėnius, o paskui ir trečią ežerą, prieš galiausiai įtekėdama į vandenyną. Ši upė nepaprasta tuo, kad kirsdama tris ežerus ji nepakeičia savo tėkmės greičio…
Read MoreApsimetinėjimo atsisakymas
II dalis Liūdna, bet reikalai negerėja. Pati populiariausia religija šiandien yra „formalumo religija“. Pernelyg daug krikščionių tenkinasi „maldingumo forma“ be tikrojo maldingumo jėgos (2 Timo tiejui 3, 5). Jų pašaukimas tapo tik pretenzingumu; jie apsimetinėja tuo, kuo iš tiesų nėra. Kalbėdama aš dažnai klausiu tikinčiųjų: „Kas būtų, jei šiandien visai Bažnyčiai būtų parodytas filmas apie…
Read More