Neužgesinkime Dvasios netikėjimu

Neužgesinkime Dvasios netikėjimu

I dalis Ankstesniame skyriuje kalbėjau apie pavojus, slypinčius proto nuraminimo metoduose, tokiuose kaip susikoncentravimo malda, tylos ieškojimas ir balso savyje klausymasis. Neleiskite šiai baimei užgesinti tikrojo Šventosios Dvasios darbo jūsų širdyje! Jei iš tiesų gyvenate pagal Šventąjį Raštą, galite nebijoti, kad su jumis kalbėsis šėtonas – nebent, jei tai, ką išgirsite, prieštaraus Dievo Žodžiui. Laiške,…

Skaityti daugiauLong right arrow

Kaip neužgesinti Šventosios Dvasios

II dalis Artėjant pastoriaus pašventinimo laikui, Bažnyčia nusprendė nepašventinti jo. Jis nepadarė nieko bloga, bet jiems atrodė, kad dirbo ne taip, kaip turėtų paprastas pastorius. Visi matė, kad jis turi daug galios, bet jie buvo susirūpinę, nes manė, kad ši jėga ne iš Dievo, o juodosios magijos ar kitos okultizmo praktikos, padedančios veikti žmones. Norėdami…

Skaityti daugiauLong right arrow

Kaip neužgesinti Šventosios Dvasios

I dalis Negesinkite Dvasios!.. Visa ištirkite ir, kas gera, palaikyki­te! (1 Tesalonikiečiams 5, 19. 21) Ar pažįstate žmogų, kurio gyvenime vyksta tiek daug stebuklų, kad net stebitės, ar jie tikri? Tokių žmonių reta, bet vis dėlto yra. Aš žinau tokį žmogų. Jeremijas patyrė tiek daug stebuklų, kad kai kurie žmonės bažnyčioje nusprendė, kad visa jo…

Skaityti daugiauLong right arrow

Mūsų kvietimas tikrai biblinei maldai

Baigdami šį skyrių, prisiminkime, kad tikros biblinės maldos tikslas nėra pasiekiamas išvalius protą nuo minčių ar žvelgiant į „dieviškumą mumyse“. Tikslą pasiekiame užpildydami mintis Dievo Žodžiu ir Jo darbais. Visame Rašte sakoma, kad malda turi būti aktyvi, minčių kupina veikla. Tai tikras bendravimas su Dievu per Šventąją Dvasią, sudarytas iš tam tikrų minčių ir žodžių.…

Skaityti daugiauLong right arrow

Regėjimai ir sapnai: ar galime jais pasitikėti?

II dalis Nepaisant to, daugelis krikščionių šiais laikais mokomi tikėti, kad siela yra nemirtinga, ir kad po mirties žmogus iš karto eina į dangų arba pragarą. Nieko neįtariantys žmonės nesupranta, kad toks tikėjimas ruošia juos pasiduoti kitai galingai šėtono apgaulei. Štai kodėl šie pasakojimai yra tokie pavojingi. Nors Dievas vis dar kartais veikia galingu antgamtiniu…

Skaityti daugiauLong right arrow

Regėjimai ir sapnai: ar galime jais pasitikėti?

I dalis Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, netgi krikščionys, sapnuoja sapnus ir mato regėjimus, kuriuose, kaip jie sako, matė Dievą ar mirusius mylimus žmones danguje arba pragare, kur jie kankinami. Nors Biblija liudija, kad laikų pabaigoje Dievas kalbės savo žmonėms per regėjimus ir sapnus, jei šie patyrimai prieštarauja aiškiems Šventojo Rašto mokymams, jų negalima vadinti…

Skaityti daugiauLong right arrow

Maldos kambarys: vietos susitikimui su Dievu kūrimas

Maldos kambariai atsiranda visur: bažnyčiose, krikščioniškose mokyklose, universitetuose, ligoninėse. Kartą su draugais aptikome net tris maldos kambarius vieną šalia kito Frankfurto oro uoste – vieną krikščionims, kitą žydams ir trečią musulmonams. Maldos kambariai iš esmės nėra netinkami! Tikrai galima įrengti ramią vietą, kur žmonės atsitrauktų nuo darbo ar studijų ir skirtų laiko maldai. Aš taip…

Skaityti daugiauLong right arrow

Maldos labirintai: šventas kelias, vedantis nežinia kur

Maldos labirintas yra „šventas kelias“, vedantis žmogų aplinkiniu maršrutu į painios konstrukcijos centrą (kur susitinki su Dievu), o paskui ir vėl iš jo. Pasak „Veriditas“ (tai maldos labirinto judėjimo šalininkai), kelionė į ir iš maldos rato turi tris stadijas: apsivalymą (paleidimą – einant vidun), nušvitimą (gavimą – patiriamą rato centre) ir vienybę (sugrįžtant). Labirintas naudojamas…

Skaityti daugiauLong right arrow

Klausymosi malda: ką tau sako Dievas?

Kai kuriose grupelėse klausymosi malda yra tik kitoks mąstymo maldos terminas. Tačiau šiuo atveju nagrinėsime kitokią maldą. Neseniai man parašiusi draugė papasakojo apie „nepaprastą išgyvenimą“, kurį ji patyrė maldoje. Jai aprašant savo išgyvenimą, mano galvoje suskambo pavojaus varpai. Ji papasakojo apie grupelę žmonių, susirenkančių kartu melstis vieni už kitus. Bet tai nebuvo mums įprasta grupelė,…

Skaityti daugiauLong right arrow

Proto valdymas – raktas pasaulio evangelizacijai?

Popiežius Jonas Paulius II kartą pasakė: „Kadangi kontemp­liatyvus gyvenimas priklauso Bažnyčios pilnatvei, leiskime jam įsigalėti visur. Religinės kontempliatyvaus ir aktyvaus gyvenimo institucijos iki šiol atliko ir vis dar atlieka pagrindinį vaidmenį pa­saulio evangelizacijoje.“ Atrodo, kad popiežiaus Jono Pauliaus II svajonė pamažu pildosi, nes pasaulis tikrai evangelizuojamas. Šiandien daugybė institucijų kasmet moko tūkstančius žmonių mąstymo maldos…

Skaityti daugiauLong right arrow

Mąstymo malda ir susikoncentravimo malda: Dievo balso savyje klausymasis

III dalis Kalbėdama apie šį naują spiritizmo metodą, įsiliejantį į krikščionišką pasaulį, Elena Vait rašė: „Tiesa, dabar spiritizmas keičia savo formą ir, prisidengdamas krikščionybės kauke, nuslepia labiausiai nepageidaujamas savybes. Tačiau nesibaigiančiuose pasisakymuose, daugelį metų sklindančiuose iš tribūnų ir spaudos puslapių, atsiskleidžia jo tikrasis charakteris… Jeigu anksčiau spiritizmas atmetė Kristų ir Bibliją, tai dabar apsimeta, kad…

Skaityti daugiauLong right arrow

Mąstymo malda ir susikoncentravimo malda: Dievo balso savyje klausymasis

II dalis Biblija moko mus gyventi tikėjimu, ne regėjimu, o mąstymo malda jausmus ir pojūčius iškelia aukščiau doktrinų ir tiesos. Biblija sako, kad mūsų širdys nedoros, ir mes galime būti išgelbėti, tik priėmę Kristaus auką ant kryžiaus. Senojo Testamento Dievo žmonės ryte ir vakare atnašaudavo aukas. Šiandien tai tolygu ryto ir vakaro maldoms, kurių metu…

Skaityti daugiauLong right arrow

Mąstymo malda ir susikoncentravimo malda: Dievo balso savyje klausymasis

I dalis Kas iš tiesų yra mąstymo malda? Ji prasideda nuo metodo, vadinamo susikoncentravimo malda – meditavimo būdo, kurio metu žmogus sutelkia dėmesį į pasirinktą „šventą žodį“ ar „mantrą“, kurią kartoja, kad „nuramintų protą“. Kitas terminas šiam metodui yra lectio divina. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia „dievišką skaitymą“. Cituoju iš „Susikoncentravimo maldos metodo“, įkvėpto…

Skaityti daugiauLong right arrow

Mąstymo malda ir susikoncentravimo malda: Dievo balso savyje klausymasis

III dalis Žmonės, anksčiau naudoję tokį maldos metodą ir vėliau išėję iš šio judėjimo, pasakoja, jog tai panašu į apsvaigimo nuo narkotikų būseną. Prie jos įprantama, ir tai suteikia nuostabius pakylėtus jausmus, panašiai, kaip vartojant LSD. Žmonės, naudojantys šį maldos būdą, sako jaučiantys gilią vidinę ramybę ir nušvitimą. Tad jie mãno pasiekę aukštesnį dvasingumo lygmenį.…

Skaityti daugiauLong right arrow

Mąstymo malda ir susikoncentravimo malda: Dievo balso savyje klausymasis

II dalis Biblija moko mus gyventi tikėjimu, ne regėjimu, o mąstymo malda jausmus ir pojūčius iškelia aukščiau doktrinų ir tiesos. Biblija sako, kad mūsų širdys nedoros, ir mes galime būti išgelbėti, tik priėmę Kristaus auką ant kryžiaus. Senojo Testamento Dievo žmonės ryte ir vakare atnašaudavo aukas. Šiandien tai tolygu ryto ir vakaro maldoms, kurių metu…

Skaityti daugiauLong right arrow

Mąstymo malda ir susikoncentravimo malda: Dievo balso savyje klausymasis

I dalis Kas iš tiesų yra mąstymo malda? Ji prasideda nuo metodo, vadinamo susikoncentravimo malda – meditavimo būdo, kurio metu žmogus sutelkia dėmesį į pasirinktą „šventą žodį“ ar „mantrą“, kurią kartoja, kad „nuramintų protą“. Kitas terminas šiam metodui yra lectio divina. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia „dievišką skaitymą“. Cituoju iš „Susikoncentravimo maldos metodo“, įkvėpto…

Skaityti daugiauLong right arrow

Neseniai iškilusi Bažnyčia: naujai išrandama Bažnyčia

V dalis Stabtelkime! Ką mes galvojame? Nors laikai ir kultūros keičiasi, Dievo Žodis niekada nesikeičia. Jo tiesa nesikeičia. Niekada nesikeičia iš kartos į kartą. Naujai iškilusi Bažnyčia šiandien pateikia mintį, kad tiesa yra santykinė ir keičiasi kaip ir evoliucija. Todėl Biblijos tiesas esą reikia pritaikyti mūsų kultūrai – kaip ją suvokiame. Tai šventvagystė! Tiesa yra…

Skaityti daugiauLong right arrow

Nauja ir stulbinama: ar turėtume prisijungti prie šio judėjimo?

I dalis Žinoma, viskas, kas yra nauja, nėra blogai. Pastorius Dvaitas Nelsonas sakė pamokslą 3ABN (JAV) stovykloje apie Izaijo 43, 19, kur sakoma: „Štai Aš kuriu naują dalyką!“ Mums rei­kia naujumo. Turime pabusti iš dvasinio snaudulio. Turime būti atnaujinti galybės iš aukštybių. Vis dėlto, yra ir pavojingas nau­jas dalykas, klaidinantis tūkstančius, gal net milijonus daugelyje…

Skaityti daugiauLong right arrow

Lenkimosi netikram sostui pavojus

Knygoje „Ankstyvieji raštai“ randame pasakojimą apie nerimą keliantį regėjimą. Jame buvo vaizduojamas Dievas savo soste danguje ir Kristus šalia Jo šventojoje šventyklos dalyje, tarpininkaujantis už žmones. Priešais sostą buvo tikintieji iš viso pasaulio. Kai kurie nuoširdžiai siekė artimesnio vaikščiojimo su Kristumi, maldavo Šventosios Dvasios. Jėzus juos užliejo galinga šviesa. Kiti jautėsi dvasiškai patenkinti savimi. Juos…

Skaityti daugiauLong right arrow

Kaip išvengti žaidimo su nešventa ugnimi

II dalis Neprisiminiau nė vienos Biblijos eilutės, patvirtinančios šiuos žodžius, bet ir toliau įdėmiai klausiausi. Paplėtojęs šią mintį, jis perėjo prie aukuro. „Kas valdo aukurą, tas valdo rezultatą!“ – sušuko jis. Tikra tiesa, – pagalvojau. – Bet yra daugiau nei vienas aukuras. Velnias taip pat turi aukurą. Apie kurį mes kalbame? Pamokslininkas kalbėjo toliau: „Ar…

Skaityti daugiauLong right arrow