PASTATAS ANT PAMATO
Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa (Jn 17, 19). Dievo tautos likučio misija – dvasinio pastato statyba ant reformacijos pagrindo. Štai todėl mes tiek apsčiai turime žinių apie pašventinimą. Pasaulis dar turi išgirsti žinią apie nuteisinimą ir pašventinimą per tikėjimą. Kai kurie mano, jog Geroji Naujiena apie pašventinimą yra ta,…
Skaityti daugiauJaunimo pamaldos Mažeikiuose
Septintosios dienos adventistų jaunimo gal iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog nėra daug, bet vasario 8 d., šeštadienį, Mažeikių bendruomenė suprato, jog yra kitaip. Skirtingo amžiaus jaunimas susirinko iš įvairiausių miestų, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Šiaulių, Klaipėdos, kad galėtų suteikti šiek tiek šviesos tiek pačiai nedidelei Mažeikių adventistų bendruomenei, tiek Mažeikių miestui. Į pamaldas buvo įtraukti visi…
Skaityti daugiauPAMATAS IR SIENOS
Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti? (Lk 14, 28). Pirmasis šėtono kaltinimas Dievui buvo tas, kad Dievo Įstatymo įvykdyti neįmanoma. Kai žmogus nusižengė Dievo Įstatymui, šėtonas džiūgaudamas pateikė antrą kaltinimą, tvirtindamas, jog žmogui negalima atleisti. Jis negalėjo nė įsivaizduoti, kad pats Dievas kentės bausmę…
Skaityti daugiauĮSIKŪNIJIMO PASLAPTIS
Mes juk turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, o, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį (Hbr 4, 15). Nepaisant to, kad Jėzus pasiėmė sau mūsų negalias ir silpnybes, Jis gyveno be nuodėmės, visada darydamas tai, kas patinka Jo Tėvui. Jis ne tik nenusidėjo, bet buvo visiškai be nuodėmės! Jis mėgo…
Skaityti daugiauJĖZUS MŪSŲ PAVYZDYS
Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis (1 Pt 2, 21). Jėzus gyveno nenuodėmingą gyvenimą, iškentėjo kančias Getsemanėje ir ant Golgotos kryžiaus dėka jėgos, kuri nužengė ant Jo iš aukštybių. Šia jėga Jis darė stebuklus. Šios jėgos Jėzus sėmėsi iš Dievo per maldą ir bendravimą…
Skaityti daugiauJĖZUS NIEKADA NEBUVO PALIKTAS VIENAS
Nejau tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas Manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus (Jn 14, 10). „Šėtonas Dievo meilės Įstatymą pristato kaip savanaudiškumo Įstatymą. Jis skelbia, jog neįmanoma paklusti šio Įstatymo reikalavimams […]. Jėzus turėjo atskleisti šį melą. Kaip vienas iš mūsų, Jis turėjo…
Skaityti daugiauJĖZUS – ANTRASIS ADOMAS
Mano Siuntėjas yra su Manimi, Jis nepaliko Manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka (Jn 8, 29). Nepaisant to, kad atėjęs į šį pasaulį Jėzus priėmė žmogiškąją prigimtį, Jis niekada nenusidėjo. Kartais mes pamąstome, ar buvo Jėzus panašus į dar nenusidėjusį Adomą, ar į jau nusidėjusįjį. Ginčytis galima be galo, tačiau tam tikra prasme…
Skaityti daugiauJĖZUS NETURĖJO DIDESNIŲ PRIVILEGIJŲ NEI MES
Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir galėtų permaldauti už tautos nuodėmes (Hbr 2, 17). Dievas Jėzus atėjo į mūsų pasaulį ir tapo Dievu Žmogumi. Kartais mes daug mąstome apie tai, iki kokio lygio Jėzus buvo žmogus! Ar viskuo Jis buvo panašus į mus?…
Skaityti daugiauDIEVAS, TAPĘS ŽMOGUMI
Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos (Jn 1, 14). Samprotaujant apie Jėzų ir apie tai, kuo Jis buvo, itin svarbu atkreipti dėmesį į žodžius, pasakytus apie save paties Kristaus. Tai buvo užrašyta keturiose Evangelijose, o Pranašystės Dvasia juos komentuoja. Kristaus…
Skaityti daugiauJĖZUS SU MUMIS
Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, o gelbėti (Luko 9, 56). (Tekstas išnašoje) Tarpusavio santykiai su Dievu grindžiami ne mūsų elgesiu, bet mūsų bendravimu su Juo. Tas, kuris mano, kad tarpusavio santykiai su Dievu priklauso nuo jo elgesio, anksčiau ar vėliau nusivils santykiais. O kiekvienas, kuris nusivilia santykiais su Dievu dėl savo elgesio, yra…
Skaityti daugiau