Tikro nuolankumo padariniai
Pranašystės dvasia mums pažada: „Šėtonas nieko labiau nebijo kaip Dievo tautos darbo, valant kelius nuo visų kliūčių, trukdančių Viešpačiui išlieti savo Dvasią silpnai Bažnyčiai ir neatgailaujančiai tikinčiųjų bendruomenei. Jei šėtonui pavyktų pasiekti savo, tai iki laikų pabaigos nebūtų jokio atgimimo – nei didelio, nei mažo. Bet mes gerai žinome jo gudrybes. Jo jėgai įmanoma atsispirti.…
Skaityti daugiauVelso atgimimo pamokos
II dalis Sekant šiais paprastais keturiais principais, visur ėmė kurtis stiprios maldos grupės, visose apylinkėse atgijo bažnyčios maldų susirinkimai. Daugelyje bažnyčių buvo atnaujinti arba pirmą kartą įvesti visos nakties maldų susitikimai, ir, Dievo Dvasiai veikiant, žmonės sielodamiesi išpažindavo savo nuo- dėmes ir iš naujo pasišvęsdavo – dvasininkai ir paprasti tiki tieji. Kai kur bažnyčios rengdavo…
Skaityti daugiauVelso atgimimo pamokos
I dalis Po daugybės metų slaptų maldų, Šventosios Dvasios maldavimo, širdies prieš Dievą nužeminimo, nuodėmių ir savanaudiškų malonumų atsisakymo, staiga iš nežinomybės iškilo vienas jaunuolis ir žinia apie jį beveik akimirksniu pasklido po visą Velsą. Jaunuolis buvo vardu Evanas Robertsas, koledžo studentas, 1904 metais pradėjęs Velso atgimimą. Šis atgimimas, prasidėjęs Lachore, buvo didžiausias pasaulinis atgimimas,…
Skaityti daugiauPastorių pasitraukimas į nuošalų prieglobstį, pakeitęs gyvenimą
II dalis Tad kaip mes įgyjame tikrą nuolankumą? Kaip nusižeminti, kad mums būtų išlieta Dievo Dvasia? Aš jau kurį laiką būtent dėl to meldžiuosi. Juo vyresni ir labiau patyrę tampame tarnystėje, tuo kartais sunkiau būna nusižeminti ir pripažinti savo silpnybes vienas kitam ir Dievui. Knygoje „Pastorių tarnavimas“ skaitome: „Man buvo parodyta, kad daugeliui kyla pavojus…
Skaityti daugiauNeseniai iškilusi Bažnyčia: naujai išrandama Bažnyčia
VI dalis Pranašystės dvasia sako: „Dievo darbininkai turi įgyti daug gilesnę patirtį. Jei jie visiškai atsiduos Jam, Jis galingai veiks dėl jų… Kai Dievo tarnai su pašventintu užsidegimu bendradarbiaus su dieviškuoju tarpininkavimu, šio pasaulio dalykų būklė pasikeis, ir netrukus žemė su džiaugsmu sulauks savo Karaliaus. Tada ‘išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į…
Skaityti daugiauNeseniai iškilusi Bažnyčia: naujai išrandama Bažnyčia
V dalis Stabtelkime! Ką mes galvojame? Nors laikai ir kultūros keičiasi, Dievo Žodis niekada nesikeičia. Jo tiesa nesikeičia. Niekada nesikeičia iš kartos į kartą. Naujai iškilusi Bažnyčia šiandien pateikia mintį, kad tiesa yra santykinė ir keičiasi kaip ir evoliucija. Todėl Biblijos tiesas esą reikia pritaikyti mūsų kultūrai – kaip ją suvokiame. Tai šventvagystė! Tiesa yra…
Skaityti daugiauImkime visus Dievo ginklus
III dalis Siekime gyventi klusniai. Dabar turime sekti Šventosios Dvasios paraginimais. Turime ir toliau gręžtis nuo mūsų nuodėmingo mąstymo bei elgesio įpročių ir mokytis gyventi paklūstant Dievo Žodžiui. Kai vadovausimės Šventosios Dvasios paraginimais, Ji parodys, kaip imtis ypatingų veiksmų. Kiekvienam iš mūsų šis darbas gali atrodyti skirtingas ir mūšis vis kitoks, nes Ji viena žino…
Skaityti daugiauVisapusiška širdies reforma
I dalis Zambijoje yra nepaprasta upė, pavadinimu Luapula. Tai reiškia „kertanti skersai“. Upė gavo tokį pavadinimą, nes ji kerta vieną ežerą, tada kalnus ir slėnius, po to kitą ežerą ir vėl slėnius, o paskui ir trečią ežerą, prieš galiausiai įtekėdama į vandenyną. Ši upė nepaprasta tuo, kad kirsdama tris ežerus ji nepakeičia savo tėkmės greičio…
Skaityti daugiauPažinti Dievą asmeniškai
Daugelis tikinčiųjų šiandien pažįsta tik savo tėvų arba jų Bažnyčios Dievą. Todėl jie šlovina Jį formaliai, sekdami aplinkinių pavyzdžiu, bet patys niekada nesusipažįsta su Dievu kaip su draugu. Taip, mes tikime, kad Dievas yra mūsų Bažnyčios Dievas ir kad Jis turėtų būti mūsų šeimos Dievu. Bet pirmiausia Jis turi būtų mano Dievas. Mielas drauge, ar…
Skaityti daugiauAR GIRDITE BALSUS?
Kas tik brangina tiesą, klauso Mano balso. (Evangelija pagal Joną 18, 37) Pastorius Bobas Oltofas dirba psichologu Tauzend Oukse, Kalifornijoje. Bobas pasakojo nuostabią istoriją apie moterį, iš praeities atsinešusią gilius randus. „Kartą į mano biurą atėjo depresijos prislėgta moteris. Kuo daugiau su ja kalbėjausi, tuo labiau man darėsi aišku, kaip giliai ji įklimpusi praeity. Truputį…
Skaityti daugiauATVIROS ŠIRDYS SVEIKSTA
Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, korintiečiai, mūsų širdis jums tapo erdvi. (Antras laiškas korintiečiams 6, 11) Vieną dieną Prūsijos karalius Fridrichas II apsilankė Berlyno kalėjime. Kaliniai vienas per kitą ėmė karštai protestuoti, tvirtindami esą nekalti. Kiekvienas teigė esąs neteisingai apkaltintas. Tik vienas kalinys tylėjo. Taigi Fridrichas jo paklausė: „Ei tu! Kodėl tu čia?“ „Už ginkluotą…
Skaityti daugiauMALONĖS AKYS
Idant apšviestų jūsų širdies akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią esate pašaukti, koks Jo šventųjų garbingo paveldo turtas. (Laiškas efeziečiams 1, 18) 1999 metų rudenį vykęs aukcionas atkreipė žiniasklaidos dėmesį. Tą įvykį aprašė Los Andželo „Taims“. Tai nebuvo klasikinis papuošalų, sportinių automobilių ar senų muzikos įrašų aukcionas. Tai buvo aštuonių pasaulio žaviausių…
Skaityti daugiauDAUG DAUGIAU MALONĖS
Jis duoda dar didesnę malonę. (Jokūbo laiškas 4, 6) Mūsų saugumas Kristuje nepagrįstas mūsų poelgiais ar elgesiu. Darydami gerus darbus, mes netampame saugesni. Jei grįsime savo saugumą darbais, mes nuolat galvosime, ar pakankamai padarėme. Mūsų saugumas kyla iš to, ką dėl mūsų padarė Kristus – kokį gyvenimą Jis gyveno ir kokia mirtimi numirė. Ir kai…
Skaityti daugiauKAI IŠTIRPSTA KIETOS ŠIRDYS
Šimtininkas ir kiti su juo […] labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ (Evangelija pagal Matą 27, 54) Tai buvo smurto laikai, smurto šalis, pilna smurtaujančių žmonių – ir jis buvo smurto kupinas žmogus. Romėnų šimtininkas buvo kietaširdis, grubus, atšiaurus karys, visada budintis, kad nekiltų netikėtas maištas. Jis iš tiesų nebuvo tinkamas Dievo…
Skaityti daugiauBET KOKS MOKYMO VĖJELIS
VII DALIS: ŠVELNŪS LAODIKĖJOS ZEFYRAI Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs Mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su Manimi. (Apreiškimas Jonui 3, 20) Apaštalui Pauliui keliaujant į Romą, jūra buvo nerami. Būriuoti darėsi pavojinga. Paulius patarė kapitonui peržiemoti vietovėje, vadinamoje Gražioji Prieplauka.…
Skaityti daugiauDĖKINGA ŠIRDIS
Artinkimės prie Jo su padėka. (Psalmynas 95, 2) Dėkingumas gali nueiti ilgą kelią jūsų geros savijautos ir streso sumažinimo link. Būti dėkingi mes galime mokytis ir tada, kai viskas klostosi gerai, ir ištikus nelaimei. Kartą prieš daugelį metų banditai apiplėšė į gretimą miestą keliaujantį anglą pamokslininką. Tą vakarą jis savo sąsiuvinyje užrašė: „Šiandien aš buvau…
Skaityti daugiauNEĮKLIMPKITE RUTINOJE
O teisiųjų takas – tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos. (Patarlių knyga 4, 18) Dveitas L. Mudis (Dwight L. Moody), vienas iš garsiausių šiuolaikinių evangelistų, visada troško mokytis. Jis degė troškimu kiekvieną dieną augti Kristuje. Vienoje ilgoje savo, kaip pamokslininko, kelionėje Mudis važiavo traukiniu su giesmių atlikėju, vardu Tauneris. Vienas išgėręs vyriškis…
Skaityti daugiauDAUGIAU NEI ODA IR KAULAI
O dabar šitaip kalba VIESPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, – kuris tave padarė, Izraeli: „Nebijok, nes Aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano.“ (Izaijo pranašystė 43, 1) Ar jūs kada nors pagalvojote, kaip Dievas galėjo jus taip pamilti? Ar Dievui jūsų trūktų, jei būtumėte prarastas amžinai? Tarp milijonų milijonų angeliškų būtybių ir…
Skaityti daugiauTAI DAUG SVARBIAU NEI PASIEKTI DANGŲ
Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera Jo vardui (Ps 23, 3). „Paskutinę, iškilmingiausią šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė: ‘Jei kas trokšta, teateina pas Mane ir tegu geria. Kas Mane tiki, kaip Raštas sako, iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės.‘ Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji“ (Jn…
Skaityti daugiau