ŠABO PALAIMA
„Jei šabo dieną nekelsi kojos iš namų ir Mano šventą dieną neužsiimsi savo reikalais, jei šabą laikysi žavesio diena, VIEŠPATIES šventą dieną šlovinga, jei švęsi ją, neidamas savo keliais,
neieškodamas, kas tau naudinga, ir neleisdamas laiko tuščioms šnekoms.“ (Izaijo 58, 13)
Mūsų tapatybės ženklas
Vienas iš palaiminimų, kuris iš tiesų labai svarbus žmogaus gyvenime, yra šabo poilsis. Šabo diena mums primena mūsų kilmę ir tai, kad Dievas yra mūsų Kūrėjas (žr. Išėjimo 20, 8–11). Ši diena taip pat liudija apie Dievo, kaip mylinčio Gelbėtojo, kuris išlaisvino savo tautą iš vergijos, maloningumą (žr. Įstatymo 5,12–15). Taigi, šabo šventimas yra galingas mūsų, kaip žmonių, tapatybės ženklas. Ši tapatybė neturi nieko bendro su mūsų ekonomine sėkme ar sugebėjimais. Mūsų tapatybės nenusako ir tai, ar esame darbdaviai, ar darbuotojai. Šabas yra Dievo kvietimas pailsėti Jame ir mėgautis tuo, ką Jis maloningai mums suteikė.
Teisingai suprastas šabas yra neskubėjimo pratybos. Viešpaties diena moko mus pailsėti nuo skubėjimo, veiklos ir pasiekimų. Tai kassavaitinis mano širdies ir proto pareiškimas, kad Dievas yra svarbesnis už mano darbų sąrašą ir mano pasiekimus. Tai patvirtina, kad pasikeitė mano prioritetai ir parodo mano atsidavimą. Šabas suteikia man galimybę neskubėti ir pailsėti Dievo artume. Tai leidžia man džiaugtis Viešpaties pažadu, kad Jo visiškai užtenka. Nors kasdienių veiklų atsisakymas šabo dieną yra svarbi mūsų ištikimybės Dievui išraiška, ilsėtis Jo meilėje ir globoje yra kur kas daugiau nei susilaikymas nuo darbo. Šabo poilsis įprasminamas mūsų sąmoningu ir prasmingu bendravimu su mūsų Kūrėju. Kai mes mokomės ilsėtis neblėstančioje Dievo meilės tikrovėje ir kai Jo šventumas mums tampa dėmesio centru, patiriame džiaugsmą, ramybę ir troškimą garbinti Dievą visa savo esybe.
Taigi džiaugsmingas ir ištikimas šabo šventimas tampa svarbiu ženklu to, kas mes esame ir kam priklausome. Jei norime, kad šabo dvasingumas taptų taikos, džiaugsmo ir ramybės akimirkomis, reikia daug daugiau nei tik susilaikyti nuo darbo septintą dieną. Tai reiškia apgalvotą planavimą visą savaitę, kuris mus ruošia šabo ramybės akimirkoms. Taigi šabas sukuria prasmingą kontrkultūrą, kuri tampa aiškiai matoma per visiškai pasikeitusį gyvenimo būdą. Šabas saugo mus nuo vartotojiškumo. Užuot siekę įgyti vis daugiau ir daugiau begalinėse lenktynėse dėl valdžios ir viešpatavimo, mes kviečiami sustoti ir pašlovinti Dievą, Jo gerumą ir malonę. Tai ryškus kontrastas lyginant su mūsų išdidumu ir egoizmu. Švęsdami šabą, mes tampame Jėzaus Kristaus, kuris laikėsi šabo kaip buvo pratęs, mokiniais (žr. Luko 4, 16).
Šabo šventimas, jo atskyrimas ir pašventimas Dievo ypatingam tikslui padeda susitelkti į tai, kas iš tikrųjų svarbu mūsų dvasiniame vaikščiojime su Jėzumi. Šabas nėra tik diena, kai reikia miegoti ir nieko neveikti; tai diena, skirta garbinti vienintelį tikrąjį Dievą. Ji tampa akivaizdžiu ženklu to, kad mes perorientavome savo gyvenimą į gyvąjį Šventojo Rašto Dievą. Melskimės kartu.
Visos maldos grupės turi skirtingus bendros maldos būdus. Kviečiame 30–45minutes praleisti vieningoje maldoje pasikliaujant Šventąja Dvasia. Žemiau rasite keletą maldų, vadovaujantis Dievo Žodžiu, pavyzdžių. Taip pat galite melstis naudodami kitas ištraukas.
Melskimės Dievo Žodžiu
„Jei šabo dieną nekelsi kojos iš namų ir Mano šventą dieną neužsiimsi savo reikalais, jei šabą laikysi žavesio diena, VIEŠPATIES šventą dieną šlovinga, jei švęsi ją, neidamas savo keliais,
neieškodamas, kas tau naudinga, ir neleisdamas laiko tuščioms šnekoms, tai džiaugsiesi VIEŠPATYJE, ir Aš pakelsiu tave virš žemės aukštumų, pamaitinsiu tave tavo tėvo Jokūbo paveldu“, – taip kalbėjo VIEŠPATIES lūpos.“ (Izaijo 58, 13–14)
„Jei šabą laikysi žavesio diena“
Tėve, kokią neįtikėtiną dovaną Tu mums davei per šabą. Dėkojame, kad neprivalome dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, todėl, nes buvome sukurti tam, jog patirtume bendravimą, ramybę ir taiką su Tavimi ypatingu būdu kas septintą dieną. Dieve, taip dažnai šabas mums tampa labiausiai užimta savaitės diena, ir pamiršome tikrąją šios dienos paskirtį. Prašau, atleisk mums. Išmokyk mus švęsti šabą ir kad tai džiugintų visus mūsų sutiktus žmones. Amen.
„Neleisdamas laiko tuščioms šnekoms“
Jėzau, šloviname ir garbiname Tave, nes Tu vienas esi šventas ir vertas. Dėkojame, kad šabas yra diena, kai galime sutelkti dėmesį į Tave, Tavo žodį, Tavo kūrybą ir būti palaiminimu kitiems. Vis dėlto, per dažnai praleidome šias šventas valandas, tuščiai šnekėdami ir užsiėmę veiklomis, kurios nedarė Tau garbės. Prašome atleisti mums. Mokyk mus, kaip padaryti šabą šlovinga, gražia ir šventa diena. Amen.
Papildomi patarimai
Dėkojimas ir šlovinimas: Padėkokite už konkrečius palaiminimus ir šlovinkite Dievą už Jo gerumą.
Atgaila: Skirkite kelias minutes savo nuodėmių išpažinimui ir padėkokite Dievui už jų atleidimą.
Dievo mokymas: Paprašykite Dievą suteikti išminties dabartiniams iššūkiams ir sprendimams.
Maldos už bažnyčią: Melskitės už regioninius ir pasaulinius bažnyčios poreikius.
Vietinių bendruomenių reikmės: Melskitės už dabartinius bažnyčios narius, šeimų ir kaimynų poreikius.
Pokalbis su Dievu: Skirkite laiko išgirsti Dievo balsą ir atsakykite Jam šlovinimu ar giesme.
Siūlomos giesmės bendram giedojimui:
· „Tu toks teisingas esi, šventas Dieve“ („Edeno aidai“, Nr. 17)
· „Te manyje išaukštintas bus Kristus“ („Edeno aidai“, Nr. 59)
· „Viltį džiaugsmingą turime širdy“ („Edeno aidai“, Nr. 62)
· „Eikš, laikas dabar Jį šlovint“ („Edeno aidai“, Nr. 115 A)
· „Dangiškąją sėklą verkdami jei sėjam“ („Edeno aidai“, Nr. 172)
· „Pasaulio šviesa jūs esate čia“ („Edeno aidai“, Nr. 176)
