NEPALIESTI ANTROSIOS MIRTIES
Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties. (Apreiškimas Jonui 2, 11) Virš Smirnos turgaus aikštės aukštai dunksantys Romos globėjai – Poseidonas, Artemidė ir Demetra – atliko svarbų vaidmenį daugelio Romos miestelėnų gyvenime. Roma reikalavo visiško atsidavimo imperatoriui, ir, tai įrodydami, visi miestelėnai privalėjo deginti smilkalus Romos dievams. Krikščionys atsisakė tai daryti. Romėnų dievų atvaizdų garbinimą jie laikė…
Read MoreIŠTIKIMI IKI MIRTIES
Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką! (Apreiškimas Jonui 2, 10) Ištremtas į Patmo salą Egėjo jūroje, Jonas liko atskirtas nuo tikinčiųjų, kurie laikė jį savo dvasiniu tėvu. Turbūt labiausiai jį skaudino tai, kad jis negali susisiekti su tikinčiaisiais, kuriems tuo metu buvo labai sunku, ypač miesto, vadinamo Smirna, krikščionimis. Žodis „smirna“…
Read MoreKAI ATŠĄLA MŪSŲ PIRMOJI MEILĖ
Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. (Apreiškimas Jonui 2, 4) Net ir šiandien Efezas mus stebina. Gerai išlikę šio miesto griuvėsiai atskleidžia praeities civilizacijos šlovę. Kitados Efezas buvo vienas iš oriausių Romos imperijos miestų. Jis didžiavosi savo didžiule biblioteka, teatru bei garsiąja Artemidės (arba Dianos) šventykla – vienu iš septynių…
Read MoreDIEVIŠKOJO GYDYTOJO RECEPTAI
Tad užrašyk, ką būsi regėjęs, kas yra ir kas turi vėliau įvykti. (Apreiškimas Jonui 1, 19) Aplankęs Joną Patmo saloje, Jėzus parodė jam nuostabių dalykų, kuriuos apaštalas aprašė Apreiškimo knygoje. Gelbėtojas nusprendė atskleisti svarbiausias paskutiniųjų laikų tiesas senam ištremtam apaštalui. Dievas įsiveržė su galinga tiesos žinia vieną iš sunkiausių Jono gyvenimo akimirksnį. Kad ir kaip…
Read MoreDANGIŠKASIS LANKYTOJAS
Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis. (Apreiškimas Jonui 1, 17) 2001 metų gegužę mūsų laidos „Parašyta“ komanda apsilankė Patmo saloje, kur įrašė naują programų „Laiškai iš vienišosios salos“ seriją. Mes atvykome penktadienio popietę. Leidosi saulė, nudažydama horizontą ryškiai raudonai, tarsi būtų brūkštelėjęs teptuku Vyriausiasis Dailininkas. Aš sėdėjau ant Egėjo jūros kranto ir skaičiau Apreiškimo Jonui…
Read MoreNEUŽMIRŠKITE PRISIMINTI
Atmink ir švęsk šabo dieną. (Išėjimo knyga 20, 8) Kadangi mūsų pasauliui taip desperatiškai reikia paguodžiančios žinios apie sukūrimą, Dievas davė mums sabatą. XIX amžiaus viduryje, kai evoliucijos hipotezės audringai šturmavo intelektualųjį pasaulį, Dievas atsiuntė neįtikėtinos vilties žinią. Ją randame Apreiškimo Jonui knygoje 14, 6–7): „Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti…
Read MoreKAI APLINKYBĖS JUMS NEPALANKIOS
VII DALIS Tasai, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje. (Jono pirmas laiškas 4, 4) Investicijų firma, kurioje dirbo Lu, laikėsi gana sėkmingai. Mirus tėvui, jis labai anksti pradėjo dirbti, ir pats skynėsi sau kelią į gyvenimą. Sėkmė tiesiog viliojo Lu. Teisingas kompanijų pasirinkimas, nuovoka, kurios prekės gali būti nepakankamai vertinamos, kurios rinkos gali plėstis,…
Read MoreKAI APLINKYBĖS JUMS NEPALANKIOS
VI DALIS Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. (Evangelija pagal Joną 14, 6) Lin Jutangas buvo trečiosios kartos kinų krikščionis. Jo tėvas buvo mažo miestelio presbiterionų tarnautojas. Baigęs koledžą ir pradėjęs dėstyti Pekinge, Lin pasinėrė į tuo metu populiarias humanistines idėjas. Vėliau Lin išgarsėjo kaip mokslininkas ir perkamiausių knygų autorius. Ir štai kartą jo krikščionė…
Read MoreKAI APLINKYBĖS JUMS NEPALANKIOS
V DALIS Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. (Apreiškimas Jonui 12, 11) Rumunijos kalėjime vienas priešais kitą sėdėjo du vyrai. Vienas buvo savimi pasitikintis, inteligentiškas ir griežtas leitenantas, vardu Grecu. Kitas buvo pasišventęs krikščionis, pastorius, vardu Richardas Vurbrendas (Richard Wurmbrand). Richardas buvo silpnas ir išblyškęs. Jo veidą ženklino tamsūs šešėliai –…
Read MoreKAI APLINKYBĖS JUMS NEPALANKIOS
IV DALIS Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. (Evangelija pagal Joną 1, 9) Lizos gyvenimo pradžia buvo neįsivaizduojamai sunki. Vaikystėje patyrusi smurtą ir nepriežiūrą, pagaliau ji pradėjo gyventi gatvėje. Grįžęs iš darbo Lizos tėvas visada versdavo ją laikyti priešais save ištiesus rankas. Jei ji pravirkdavo, gaudavo lupti diržu.…
Read MoreKAI APLINKYBĖS JUMS NEPALANKIOS
III dalis Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi. Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. (Laiškas galatams 2, 19–20) Dadlis patyrė pernelyg daug gyvenimo smūgių. Kai jis buvo šešerių metų, tėvas paliko šeimą, o mama turėjo eiti dirbti į gynybos priemonių gamyklą. Veikiai ji ištekėjo už žmogaus, kuris buvo linkęs į smurto protrūkius. Dadlis…
Read MoreKAI APLINKYBĖS JUMS NEPALANKIOS
II DALIS Kaip tėvas gailisi vaikų, taip VIEŠPATS gailisi pagarbiai Jo bijančiųjų. (Psalmynas 103, 13) Kartą kilminga musulmonė atvežė savo vaikaitį į krikščionišką Ravalpindžio (Pakistanas) ligoninę ausies patikrinimui. Jos vardas buvo Bilkvis Šeich. Prieš kelerius metus ją buvo palikęs vyras. Savo bendruomenėje Bilkvis buvo gerbiama moteris. Vis dėlto ji neįstengė atsikratyti slegiančio vienatvės jausmo. Jos…
Read MoreKAI APLINKYBĖS JUMS NEPALANKIOS
I DALIS Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? (Evangelija pagal Matą 6, 26) Užaugusi priemiesčio gete, jaunoji Etel neturėjo galimybių susidaryti teisingą įspūdį apie Dievą. Štai kaip ji apibūdino savo pirmuosius gyvenimo metus: „Aš niekada…
Read MorePATIRTIES GIESMĖS
VII DALIS: KOVOKITE UŽ JĖZŲ Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės vyriškai, būkite stiprūs! (Pirmas laiškas korintiečiams 16, 13) Apaštalas Paulius žinojo, ką reiškia tvirtai laikytis tikėjimo. Jis buvo persekiojamas, mušamas, kalinamas ir mėtomas akmenimis. Jis patyrė laivo sudužimą ir dieną naktį kovojo, kad liktų gyvas. Jis kentė fizinę negalią, kurią vadino „dygliu kūne“. Visų šių…
Read MorePATIRTIES GIESMĖS
VI DALIS: TAIP GERA PASITIKĖTI JĖZUMI Viešpats arti tų, kurie sielojasi. (Psalmynas 34, 19) Luizos gyvenimas pasikeitė akimirksniu. Vieną akimirksnį ji mėgavosi šilta saulėkaita, klausėsi, kaip į Longailendo paplūdimį šniokšdamos dūžta bangos, o kitą – ją ištiko šokas. Ji su vyru ir ketverių metų dukrele nustėro išgirdę desperatiškus skęstančio berniuko šauksmus. Luizos vyras bandė jį…
Read MorePATIRTIES GIESMĖS
V DALIS: BŪK MANO REGĖJIMAS Aš priklausau mylimajam, ir jis manęs geidžia. (Giesmių giesmė 7, 11) Saliamono Giesmių giesmė yra įkvėpta meilės giesmė. Ji kalba apie atsidavimą su meile. Meilė nėra emocija, pagrįsta fiziniu potraukiu. Tai nėra paviršutiniškas jausmas, sutelktas į kažką išorėje. Meilė – tai ilgalaikis atsidavimas, pagrįstas kito žmogaus charakteriu. Meilė – tai…
Read MorePATIRTIES GIESMĖS
IV DALIS: TOKS, KOKS ESU Jei kas trokšta, teateina pas Mane ir tegu geria. (Evangelija pagal Joną 7, 37) Giesmė „Toks, koks esu“ šiandien Amerikoje yra turbūt žinomiausia. Ji giedama baigiantis dešimtims tūkstančių evangelistinių pamokslų. Šią giesmę išpopuliarino Džordžas Beverli Šėjus (Geroge beverly Shea), atlikęs ją Bilio Greimo (Billy Graham) evangelistinio susirinkimo pabaigoje. Tada nuskambėjo…
Read MorePATIRTIES GIESMĖS
III DALIS Juk Jis – lyg lydytojo ugnis. (Malachijo pranašystė 3, 2) Izaoko Vato laikais Anglijos bažnyčia linko į šaltą formalizmą. Lankyti bažnyčią tapo madinga. Į sekmadienio pamaldas suplūsdavo minios žmonių. Tačiau tokia dalykiška krikščionybė Izaokui Vatui kėlė didžiulį nerimą. Letargiška krikščionybės būsena jam buvo tikras rūpestis. Jis žinojo tik vieną būdą, kaip pernelyg savimi…
Read MorePATIRTIES GIESMĖS
II DALIS Tu esi Dievas nuo amžių per amžius. (Psalmynas 90, 2) Angliją ištiko krizė. Tai buvo 1714 metai. Karalienė Ana gulėjo mirties patale. Ji neturėjo tiesioginio įpėdinio, kuris galėtų paveldėti sostą. Tauta stovėjo ant politinės sumaišties slenksčio. Garsusis anglų giesmių kūrėjas Izaokas Vatas (Isaac Watt) svarstė, kas jų laukia ateity. Prieš tai valdžiusi karališkoji…
Read MorePATIRTIES GIESMĖS
I DALIS Viešpats mano jėga ir giesmė – Jis mane išgelbėjo! Aš Jį garbinsiu, Jis – mano Dievas! (Išėjimo knyga 15, 2) Pražūtis atrodė garantuota. Pralaimėjimas regėjosi neišvengiamas. Abiejose pusėse dunksojo dideli kalnai. Prieš akis tyvuliavo Raudonoji jūra. Egiptiečių armija jau alsavo izraelitams į nugaras. Bėgantys izraelitai jau neabejojo, kad jiems galas. Įsivaizduokite jų nuostabą,…
Read More