KAIP NUODĖMĖ TAMPA NEPAKENČIAMA
Mano džiaugsmas – vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Ps 40, 8) Daugelis mūsų, bent jau tam tikru savo krikščioniško gyvenimo laikotarpiu yra laikęsi tokios taisyklės: manėme, kad visada mėgsime nuodėmę, todėl turime sukąsti dantis ir kaip nors stengtis jos išvengti, nes mylime Dievą. Krikščioniškame pasaulyje vyrauja tokia nuostata: turime gyventi kaip…
Skaityti daugiauTIKRASIS PAKLUSNUMAS
Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą (Rom 6, 16). „Kiekviena siela, kuri nesutinka atsiduoti Dievui, yra valdoma kitos jėgos. Ji nepriklauso sau. Ji gali kalbėti apie laisvę, bet kenčia sunkiausią vergiją. […] Nors…
Skaityti daugiauKONTROLIUOJAMI, BET LAISVI
lr neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius, ir savo narius – kaip teisumo ginklus (Rom 6, 13). Įrankis – tai daiktas, kuriuo naudojasi jo savininkas. Ketverių metų vaikas nesugebės kirviu nukirsti miške augančio didelio medžio. Bet prityręs miškininkas tikrai galės tai padaryti. Žmogus, nesinaudodamas Kristaus…
Skaityti daugiauTIK DU ŠEIMININKAI
Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Mt 6, 24). Paklusnumą galime įgyti tik tikėdami, nes tokia yra žmogaus prigimtis. Pirma, mes visi esame nusidėjėliai ir jais būsime tol, kol ateis Jėzus. O nusidėjėliai negali būti…
Skaityti daugiauDIEVAS PASĖJA SĖKLAS, O NE SODINA MEDŽIUS
lr vėl Jis kalbėjo: „Dievo Karalystė panaši į žmogų, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje“ (Mk 4, 26–28). Būtų puiku, jei paklusę Kristui ir leidę Jam valdyti mūsų…
Skaityti daugiauSTIPRIEJI NĖRA PRANAŠESNI
Nuvargusiam Jis duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį (Iz 40, 29). Geroji naujiena apie išgelbėjimą per tikėjimą Kristumi skirta ne tik stiprioms asmenybėms, bet ir patiems silpniausiems žmonėms. Ji susijusi su paklusnumo ir amžinojo gyvenimo problema. Kadangi tikrasis paklusnumas kyla iš pačių širdies gelmių, tai stiprūs žmonės, atsisakę Kristaus galios, tesugeba demonstruoti paklusnumą, o tikrąją pergalę…
Skaityti daugiauRINKITĖS TAI, KĄ RENKASI DIEVAS
Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą (Mt 5, 29). Apie mūsų paklusnumą Dievui Jėzus yra pasakęs labai įdomiai: „Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin […] Ir jeigu tavo dešinioji ranka…
Skaityti daugiauVAISIUS, KURIS DUODA KITŲ VAISIŲ
O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių –šventumą, ir kaip baigtį – amžinąjį gyvenimą (Rom 6, 22). Jei klausimas – paklusti ar nepaklusti – yra paskutinis klausimas, kuris turi būti išspręstas šiame pasaulyje vykstančios lemiamos kovos metu (apie tai: Su meile iš Dangaus, 711 p.), ir jei aš, iš…
Skaityti daugiauATIDUOTI SAVE, O NE KAŽKĄ KITA
Kaip parašyta: Štai padedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas juo tiki, neliks sugėdintas (Rom 9, 33). Jei esame nusidėjėliai ir nepadedant Dievui negalime įgyti tikrojo paklusnumo, tai mums lieka tik viena – klausyti Jo, atsiduoti Dievui, ir apskritai atsisakyti minties, kad galime būti bent kiek paklusnūs, jei pasikliaujame tik savo jėgomis. Žodžiui klausyti…
Skaityti daugiauPAKLUSNUMAS, KYLANTIS IŠ ŠIRDIES GELMIŲ
Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: Teisusis gyvens tikėjimu (Rom 1, 17). Paklusnumas gali būti išreikštas tik tikėjimu. Pripažinti teisiais irgi gyvens tikėjimu. Į klausimą, kodėl paklusnumas tegali būti išreikštas tikėjimu (aš norėčiau tai pakartoti ne kartą), aiškiai atsakoma Kalno pamoksle. Jėzus moko, kad būti kaltam dėl ištikimybės sulaužymo galima ir…
Skaityti daugiauPAKLUSNUMAS ATSIRANDA MŪSŲ ŠIRDYJE
Didi ramybė mylintiems Tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens (Ps 119, 165). Mums šiek tiek keista suvokti, kad Dievo atleidimas, Jo malonė ir Jo duodama ramybė keičia mūsų gyvenimą. Už tą ramybę yra sumokėta Kristaus mirtimi ant kryžiaus. Kryžiaus dėka ir šiandien girdime Gerąją naujieną: Ir ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu (Jn 6, 37). Jei…
Skaityti daugiauPAKLUSNUMAS KRISTUI MŪSŲ GYVENIME
Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane (Gal 2, 20). Kadangi mes iš prigimties esame nusidėjėliai, o be bendravimo su Kristumi negali būti tikrojo teisumo, mums lieka tik viena: kad taptume teisumo medžiais, pasodintais Viešpaties, turime priimti…
Skaityti daugiauMES NEGALIME BŪTI PAKLUSNŪS
Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs (Rom 5, 19). Mes pradedame ir gyvename krikščioniškąjį gyvenimą tik tikėjimo dėka. Dievas mums atleidžia tik todėl, kad mes tikime, Dievas priima mus tik dėl to, jog savo tikėjimu priimame siūlomus mums Kristaus nuopelnus. Ir gyventi kaip tikri krikščionys mes galime…
Skaityti daugiauPAKLUSNUMAS KAIP PRIEMONĖ
Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite Jame (Kol 2, 6). Kristus gali priimti mus tokius, kokie esame tada, kai ateiname pas Jį atleidimo, pasikliaudami Jo auka, paaukota už mus ant Golgotos kalno. Ir kiekvieną dieną, kai tik mes pas Jį ateiname, Jis mus priima ir sutvirtina mūsų įsitikinimą, jog būsime išgelbėti.…
Skaityti daugiau