APIE TOBULUMĄ
Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų Dangiškasis Tėvas yra tobulas (Mt 5, 48). Yra didelis skirtumas tarp tobulumo ir perfekcionizmo, t. y. mokslo, teigiančio, kad moralinis, religinis ir politinis tobulumas yra įmanomas. Perfekcionistas yra visiškai paskendęs mintyse apie tobulumą. Apie nieką kita jis galvoti negali. Savo ir kitų dėmesį jis nukreipia į tobulumą, teigia galįs…
Skaityti daugiauPAŠVENTINIMAS PER IŠTEISINIMĄ
„[…] Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės?“ Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota.“ Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“ (Luko 7, 42–43). Koks gi yra Biblijos tyrinėjimo ir kasdieninio bendravimo su Dievu tikslas? Tai būtina, norint pažinti didžiąją Dievo malonę, Jo atleidimą, Jo meilę ir atpirkimą, kuris buvo atliktas…
Skaityti daugiauBus didelių ženklų
Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus. (Evangelija pagal Luką 21,11) Pirmą kartą dėl naujos ligos sunerimo visos valstybės, nes paplitęs virusas nepripažino geografinių sienų ir ribų. Jis net nežinojo, kad egzistuoja susitarimai tarp valstybių, kad galioja tūkstančiai įstatymų bei potvarkių, kurių reikia paisyti. Jis…
Skaityti daugiauDIEVO GARBINIMAS
Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje (Mt 5, 16). Žmogus, kuris pasišventė Dievui, turi galimybę priimti Kristaus teisumą. Kristaus teisumas turi du aspektus: teisumą dėl mūsų, teisumą mumyse. Kai kurie priima Kristaus teisumą skirtą tarnauti jiems, tačiau nepriima Kristaus teisumo į savo vidų.…
Skaityti daugiauVIEŠPATIE, GELBĖK!
Jis jiems tarė: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu (Mt 8, 26). Kristaus mokymų esmė – tai paklusnumo Dievui būtinybė. Neatsidavęs Dievui žmogus nesupras, kaip paklusnumas ir pergalė gali būti pasiekti savaime. Ko gero tai ir paaiškina, kodėl mums taip sunku suprasti ar paklusnumas yra natūralus…
Skaityti daugiauNESIVARGINKITE DĖL VAISIŲ
Jei Mane mylite, – jūs laikysitės Mano įsakymų (Jn 14, 15). Daugelis be reikalo eikvoja marias laiko ir jėgų, mėgindami būti paklusnūs Dievui, nors Jėzus yra pasakęs: „Jei Mane mylite […].“ Tikrasis paklusnumas, augimas ir pergalė krikščioniškame gyvenime yra natūralūs ir pasireiškia savaime. Beveik visi sutinka, kad nuteisinimas yra šaknis, o pašventinimas – vaisius. Jei…
Skaityti daugiauDOVANA NEUŽTARNAUJAMA
Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl Manęs, tas ją atras (Mt 16, 25). Šiais žodžiais Jėzus kalba apie tai, kad neįmanoma tuo pat metu dovaną užsitarnauti ir ją priimti. Šis klausimas pastaruoju metu yra vienas iš svarbiausių krikščionybės klausimų. Ar įmanoma užsitarnauti Dievo malonę, kai kalbama apie nuteisinimą…
Skaityti daugiauDIDYSIS MŪSŲ GYNĖJAS
Jėzus atsakė: „Mano Karalystė ne iš šio pasaulio. Jei Mano Karalystė būtų iš šio pasaulio, Mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet Mano Karalystė ne iš čia“ (Jn 18, 36). Kaip vyksta pašventinimas? Pašventinimas vyksta tik per tikėjimą. Evangelijoje pagal Joną (15, 5) yra tokie Jėzaus žodžiai: „nuo Manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko…
Skaityti daugiauPASTATAS ANT PAMATO
Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa (Jn 17, 19). Dievo tautos likučio misija – dvasinio pastato statyba ant reformacijos pagrindo. Štai todėl mes tiek apsčiai turime žinių apie pašventinimą. Pasaulis dar turi išgirsti žinią apie nuteisinimą ir pašventinimą per tikėjimą. Kai kurie mano, jog Geroji Naujiena apie pašventinimą yra ta,…
Skaityti daugiauPAMATAS IR SIENOS
Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti? (Lk 14, 28). Pirmasis šėtono kaltinimas Dievui buvo tas, kad Dievo Įstatymo įvykdyti neįmanoma. Kai žmogus nusižengė Dievo Įstatymui, šėtonas džiūgaudamas pateikė antrą kaltinimą, tvirtindamas, jog žmogui negalima atleisti. Jis negalėjo nė įsivaizduoti, kad pats Dievas kentės bausmę…
Skaityti daugiauĮSIKŪNIJIMO PASLAPTIS
Mes juk turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, o, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį (Hbr 4, 15). Nepaisant to, kad Jėzus pasiėmė sau mūsų negalias ir silpnybes, Jis gyveno be nuodėmės, visada darydamas tai, kas patinka Jo Tėvui. Jis ne tik nenusidėjo, bet buvo visiškai be nuodėmės! Jis mėgo…
Skaityti daugiauJĖZUS MŪSŲ PAVYZDYS
Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis (1 Pt 2, 21). Jėzus gyveno nenuodėmingą gyvenimą, iškentėjo kančias Getsemanėje ir ant Golgotos kryžiaus dėka jėgos, kuri nužengė ant Jo iš aukštybių. Šia jėga Jis darė stebuklus. Šios jėgos Jėzus sėmėsi iš Dievo per maldą ir bendravimą…
Skaityti daugiauJĖZUS NIEKADA NEBUVO PALIKTAS VIENAS
Nejau tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas Manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus (Jn 14, 10). „Šėtonas Dievo meilės Įstatymą pristato kaip savanaudiškumo Įstatymą. Jis skelbia, jog neįmanoma paklusti šio Įstatymo reikalavimams […]. Jėzus turėjo atskleisti šį melą. Kaip vienas iš mūsų, Jis turėjo…
Skaityti daugiauJĖZUS – ANTRASIS ADOMAS
Mano Siuntėjas yra su Manimi, Jis nepaliko Manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka (Jn 8, 29). Nepaisant to, kad atėjęs į šį pasaulį Jėzus priėmė žmogiškąją prigimtį, Jis niekada nenusidėjo. Kartais mes pamąstome, ar buvo Jėzus panašus į dar nenusidėjusį Adomą, ar į jau nusidėjusįjį. Ginčytis galima be galo, tačiau tam tikra prasme…
Skaityti daugiauJĖZUS NETURĖJO DIDESNIŲ PRIVILEGIJŲ NEI MES
Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir galėtų permaldauti už tautos nuodėmes (Hbr 2, 17). Dievas Jėzus atėjo į mūsų pasaulį ir tapo Dievu Žmogumi. Kartais mes daug mąstome apie tai, iki kokio lygio Jėzus buvo žmogus! Ar viskuo Jis buvo panašus į mus?…
Skaityti daugiauDIEVAS, TAPĘS ŽMOGUMI
Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos (Jn 1, 14). Samprotaujant apie Jėzų ir apie tai, kuo Jis buvo, itin svarbu atkreipti dėmesį į žodžius, pasakytus apie save paties Kristaus. Tai buvo užrašyta keturiose Evangelijose, o Pranašystės Dvasia juos komentuoja. Kristaus…
Skaityti daugiauJĖZUS SU MUMIS
Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, o gelbėti (Luko 9, 56). (Tekstas išnašoje) Tarpusavio santykiai su Dievu grindžiami ne mūsų elgesiu, bet mūsų bendravimu su Juo. Tas, kuris mano, kad tarpusavio santykiai su Dievu priklauso nuo jo elgesio, anksčiau ar vėliau nusivils santykiais. O kiekvienas, kuris nusivilia santykiais su Dievu dėl savo elgesio, yra…
Skaityti daugiauSANTUOKA IR GYVENIMAS JOJE
Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: „Viešpatie, viešpatie, atidaryk, čia mes!“ O jis atsakė: „Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!“ (Mt 25, 11–12) Yra didelis skirtumas tarp tikėjimo žodžiais ir tikėjimo bendraujant su Dievu. Formalaus krikščionio manymu, vienintelė išgelbėjimo sąlyga yra tikėjimas. Tačiau tik proto sutikimo išgelbėjimui nepakanka. Iš tikrųjų priimti Kristaus…
Skaityti daugiauNUTEISINIMAS TIKĖJIMU
Taigi, nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų (Rom 5, 1). Mirties ant kryžiaus dėka Jėzus gali kiekvienam pasiūlyti gyvenimą ir atleidimą. Tačiau nuteisinimas turi prasmę tik tuo atveju, jei nusidėjėlis jį priima. Nepaisant to, kad Jėzaus auka buvo tobula ir jos užteko viso pasaulio nuodėmėms atleisti, vis dėlto visas pasaulis…
Skaityti daugiauIR DIEVAS KENTĖJO
Juk tai Dievas Kristuje sutaikė su savimi pasaulį, nebe įskaito žmonėms nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikymo žinią (2 Kor 5, 19). Jėzus ir Dangaus Tėvas išgelbėjimo aktą atliko kartu. Kartu su Jėzumi kentėjo ir Dievas, kartu būdamas ant kryžiaus, nors pats Jėzus Jo buvimo ir nesuvokė. Būtent todėl apaštalas Paulius sako: „Dievas Kristuje sutaikė su…
Skaityti daugiau