AUKŠČIAUSIOJI JĖGA

AUKŠČIAUSIOJI JĖGA

Aš juose ir Tu Manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu esi Mane siuntęs, ir juos myli taip, kaip Mane mylėjai (Jn 17, 23). Viena nuostabiausių išgelbėjimo per tikėjimą tiesų yra ta, kad Jėzus atėjo ne tik mirti už mus, bet ir parodyti, kaip reikia gyventi priklausant nuo jėgos, kuri nusileidžia…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAKLUSNUMAS – PASKUTINIS PASAULIO ISTORIJOS KLAUSIMAS

Kas sakosi Jį pažinęs, bet Jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos (1 Jn 2, 4). Jėzus yra geriausias paklusnumo pavyzdys. Jo paklusnumas reiškėsi tikėjimu, kuris, savo ruožtu, priklausė nuo Jo Tėvo. Dabar Jis kviečia ir mus suprasti, kad priklausome nuo Jo ir Jo Tėvo. Jėzaus gyvenimas geriausiai parodo, kodėl paklusnumas reiškiasi tik…

Skaityti daugiauLong right arrow

KAIP BŪTI TIKRIEMS

Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis (Lk 6, 45). Jūs turbūt norėtumėte tikrai žinoti, ar esate krikščionis, ar ne? Argi nenorėtumėte būti tikras, kad esate tikrasis Kristaus sekėjas? Kas nors jums pasakys: „Žinoma, jei padoriai gyvenate, esate tikras…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAKLUSNUMAS – TIKĖJIMO VAISIUS

Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilik­dama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikda­mi Manyje (Jn 15, 4). Paklusnumas kyla iš tikėjimo, jis – tikėjimo vaisius. O kai bend­raujame su Dievu, tikėjimas atsiranda savaime ir yra natūralus. Kristus pasakė: „Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip…

Skaityti daugiauLong right arrow

PASYVUSIS GALI BŪTI AKTYVUS

Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus (Hbr 11, 32). Kai kurie žmonės bijo, kad jei jie pasiduos Dievo vadovavimui, sumenkės jų asmeninės savybės ir individualybė. Jie nerimauja, kad gali tapti marionetėmis. Bet mes būtinai turime įsisąmoninti, kad mus valdys arba Dievas, arba šėtonas,…

Skaityti daugiauLong right arrow

DVI JĖGOS, PAKAITOMIS MUMS VADOVAUJANČIOS

Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nedarytumėte nuodėmių. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų (1 Jn 2, 1). Tyrinėdami paklusimo Dievo vadovavimui klausimą, gyvenime susiduriame su daugybe sunkumų. Stiprėjant mūsų kaip krikščionių tikėjimui, esant vis artimesniems santykiams su Kristumi, mes kartais priklausome nuo Jo, o kartais – nuo…

Skaityti daugiauLong right arrow

KAIP NUODĖMĖ TAMPA NEPAKENČIAMA

Mano džiaugsmas – vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Ps 40, 8) Daugelis mūsų, bent jau tam tikru savo krikščioniško gyvenimo laikotarpiu yra laikęsi tokios taisyklės: manėme, kad visada mėgsime nuodėmę, todėl turime sukąsti dantis ir kaip nors stengtis jos išvengti, nes mylime Dievą. Krikščioniškame pasaulyje vyrauja tokia nuosta­ta: turime gyventi kaip…

Skaityti daugiauLong right arrow

PILNI DVASIOS

[…] iš tolo man pasirodė Viešpats: „Amžina meile Aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile“ (Jer 31, 3). „Kai siela atsiduoda Kristui, naują širdį ima valdyti nauja galia. […] Šitaip Dangaus jėgoms priklausanti siela yra atspari šėtono iš­puoliams“ (Su meile iš Dangaus, 293p.). Argi šie žodžiai nėra kaip Geroji naujiena? Mes galime smulkiai…

Skaityti daugiauLong right arrow

TIKRASIS PAKLUSNUMAS

Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą (Rom 6, 16). „Kiekviena siela, kuri nesutinka atsiduoti Dievui, yra valdoma kitos jėgos. Ji nepriklauso sau. Ji gali kalbėti apie laisvę, bet kenčia sunkiausią vergiją. […] Nors…

Skaityti daugiauLong right arrow

KONTROLIUOJAMI, BET LAISVI

lr neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius, ir savo narius ­– kaip teisumo ginklus (Rom 6, 13). Įrankis – tai daiktas, kuriuo naudojasi jo savininkas. Ketve­rių metų vaikas nesugebės kirviu nukirsti miške augančio didelio medžio. Bet prityręs miškininkas tikrai galės tai padaryti. Žmogus, nesinaudodamas Kristaus…

Skaityti daugiauLong right arrow

TIK DU ŠEIMININKAI

Niekas negali tarnauti dviem šeiminin­kams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Mt 6, 24). Paklusnumą galime įgyti tik tikėdami, nes tokia yra žmogaus pri­gimtis. Pirma, mes visi esame nusidėjėliai ir jais būsime tol, kol ateis Jėzus. O nusidėjėliai negali būti…

Skaityti daugiauLong right arrow

DIEVAS PASĖJA SĖKLAS, O NE SODINA MEDŽIUS

lr vėl Jis kalbėjo: „Dievo Karalystė panaši į žmogų, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje“ (Mk 4, 26–28). Būtų puiku, jei paklusę Kristui ir leidę Jam valdyti mūsų…

Skaityti daugiauLong right arrow

STIPRIEJI NĖRA PRANAŠESNI

Nuvargusiam Jis duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį (Iz 40, 29). Geroji naujiena apie išgelbėjimą per tikėjimą Kristumi skirta ne tik stiprioms asmenybėms, bet ir patiems silpniausiems žmonėms. Ji susijusi su paklusnumo ir amžinojo gyvenimo problema. Kadangi tikrasis paklusnumas kyla iš pačių širdies gelmių, tai stiprūs žmonės, atsisakę Kristaus galios, tesugeba demonstruoti paklusnumą, o tikrąją pergalę…

Skaityti daugiauLong right arrow

SILPNIAUSIŲJŲ VILTIS

Kurie tikėdami užkariavo karalystes, įvykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus (Hbr 11, 33–34). Kartą aš kalbėjausi su vyru, kurio žmona priklausė bendruome­nei, kurioje aš patarnaudavau. Šitas žmogus, alkoholikas, žiūrėdamas į mane apsiblaususiomis akimis, pasakė: „Aš žaviuosi septintosios…

Skaityti daugiauLong right arrow

RINKITĖS TAI, KĄ RENKASI DIEVAS

Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą (Mt 5, 29). Apie mūsų paklusnumą Dievui Jėzus yra pasakęs labai įdomiai: „Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin […] Ir jeigu tavo dešinioji ranka…

Skaityti daugiauLong right arrow

VAISIUS, KURIS DUODA KITŲ VAISIŲ

O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių –šventumą, ir kaip baigtį ­– amžinąjį gyvenimą (Rom 6, 22). Jei klausimas – paklusti ar nepaklusti – yra paskutinis klausimas, kuris turi būti išspręstas šiame pasaulyje vykstančios lemiamos kovos metu (apie tai: Su meile iš Dangaus, 711 p.), ir jei aš, iš…

Skaityti daugiauLong right arrow

BANDYMAS IŠVENGTI ATSIDAVIMO

Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui (Rom 10, 3). Stiprus ir valingas žmogus gali pabandyti nebeatsiduoti Dievui ir savarankiškai atsisakyti nuodėmingų poelgių. Tačiau netgi ir jis turi suprasti, kad nepaisant jo sugebėjimo pačiam keisti savo elgesį, jo siela liks tokia, kokia buvo. Tik Dievas gali išspręsti problemą, susijusią su…

Skaityti daugiauLong right arrow

ATIDUOTI SAVE, O NE KAŽKĄ KITA

Kaip parašyta: Štai padedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas juo tiki, neliks sugėdintas (Rom 9, 33). Jei esame nusidėjėliai ir nepadedant Dievui negalime įgyti tikrojo paklusnumo, tai mums lieka tik viena – klausyti Jo, atsiduoti Dievui, ir apskritai atsisakyti minties, kad galime būti bent kiek paklusnūs, jei pasikliaujame tik savo jėgomis. Žodžiui klausyti…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAKLUSNUMAS, KYLANTIS IŠ ŠIRDIES GELMIŲ

Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: Teisusis gyvens tikėjimu (Rom 1, 17). Paklusnumas gali būti išreikštas tik tikėjimu. Pripažinti teisiais irgi gyvens tikėjimu. Į klausimą, kodėl paklusnumas tegali būti išreikš­tas tikėjimu (aš norėčiau tai pakartoti ne kartą), aiškiai atsakoma Kalno pamoksle. Jėzus moko, kad būti kaltam dėl ištikimybės sulaužymo galima ir…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAKLUSNUMAS ATSIRANDA MŪSŲ ŠIRDYJE

Didi ramybė mylintiems Tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens (Ps 119, 165). Mums šiek tiek keista suvokti, kad Dievo atleidimas, Jo malonė ir Jo duodama ramybė keičia mūsų gyvenimą. Už tą ramybę yra su­mokėta Kristaus mirtimi ant kryžiaus. Kryžiaus dėka ir šiandien girdime Gerąją naujieną: Ir ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu (Jn 6, 37). Jei…

Skaityti daugiauLong right arrow